Kaip prezidento inauguracija atrodė 2019 metais ir ko tikėtis šiemet?
2019 metai
2019 metais G.Nausėdos inauguracija valstybės biudžetui atsiėjo beveik 70 tūkst. eurų (68 tūkst. 655 eurus). Daugiau nei trečdalis šios sumos buvo skirta iškilmingo priėmimo, vykusio Prezidentūros rūmų kiemelyje, svečiams pavaišinti.
Maitinimas iš viso atsiėjo 27 tūkst. 59 eurus, meninė programa – 6 tūkst. 16 eurų, techninis renginio aptarnavimas – 35 tūkst. 580 eurų.
Viena prabangiausių inauguracijos ceremonijų buvo Rolando Pakso, 2003 metais atsiėjusių per 300 tūkst. litų, tai yra apie 90 tūkst. eurų.
Bene kukliausiai inauguracijos vyko D.Grybauskaitės laikais, nes vos išrinkta ji pareiškė, kad jokių pobūvių nebus. Skaičiuojama, kad 2009-aisiais inauguracijos renginiai atsiėjo apie 30 tūkst. litų, tai yra apie 9 tūkst. eurų.
G.Nausėdos inauguracija prasidėjo 10 valandą ryto nuo apsilankymo prie patriarcho Jono Basanavičiaus paminklo. Ekspertai atkreipė dėmesį, šis žingsnis buvo kiek netradicinis, nes to nedarė joks kitas išrinktasis šalies vadovas.
Išrinktam prezidentui su žmona Diana Nausėdiene žingsniuojant prie tautos patriarcho paminklo, skambėjo Juozo Naujalio „Svajonė“.
„Neatsitiktinai skamba J.Naujalio „Svajonė“. Čia J.Basanavičius pradėjo įgyvendinti savo svajonę. Šitame pastate 1905 m. gruodžio mėnesį susirinko Dydysis Vilniaus Seimas. Čia buvo padėti pamatai Lietuvos Nepriklausomybės aktui, kuris buvo pasirašytas keliolika metų vėliau.
Šis žmogus man yra simbolis, kiek galima padaryti Lietuvos labui net ir nebūtinai būnant politiku“, – savo pasirinkimą aiškino G.Nausėda.
Vėliau, nuo 11 valandos, vyko iškilmingas Seimo posėdis, skirtas išrinktojo prezidento priesaikos ceremonijai. Po priesaikos Lietuva jau oficialiai turėjo naują šalies vadovą. G.Nausėdos priesaiką priėmė tuometis Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, šiemet jau tapęs ir jo konkurentu rinkimuose.
„Pats svarbiausias jausmas skamba galvoje, priesaikos žodžiais. Stengiuosi įvertinti kiekvieną iš tų žodžių, atskirai ir kartu paėmus. Suprantu, kad su šia priesaika nuo šiol gyvensiu kiekvieną dieną – tiek dieną, tiek ir naktį“, – po priesaikos ceremonijos kalbėjo G.Nausėda.
Vidurdienį prie Seimo rūmų išsirikiavo Lietuvos ginkluotosios pajėgos, vyko paradas Gedimino prospektu iki pat Katedros aikštės. 13 valandą prasidėjo iškilmingos šv. Mišios, kurios vyko Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje.
14 valandą išrinktasis prezidentas dalyvavo Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonijoje Katedros aikštėje.
Įdomiausia šventės dalis laukė nuo 15 valandos. Simono Daukanto aikštėje G.Nausėda pirmą kartą kaip oficialus prezidentas kreipėsi į tautą, Prezidentūros regalijas jam įteikė rūmus paliekanti D.Grybauskaitė. Šią inauguracijos ceremonijos dalį susirinko stebėti gausus būrys žmonių.
Kiek vėliau Prezidentūros Baltajoje salėje įvyko Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas. Vyriausybės įstatyme sakoma, kad Ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus išrinktam prezidentui, jis per 15 dienų turi teikti Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą.
Kai Seimas jai pritaria ir prezidentas paskiria ministrą pirmininką, jei ministro pirmininko pateiktoje ir prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą.
Jeigu Seimas nepritaria ministro pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.
Nuo 16 valandos Simono Daukanto aikštėje surengtas šventinis koncertas, o nuo 19 valandos – iškilmingas priėmimas Prezidentūros kiemelyje. Priėmime iš viso dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių – kviestiniai svečiai ir jų antrosios pusės.
Kviestiniai svečiai buvo atrinkti iš 20 įvairių visuomenės grupių: priėmime dalyvavo 280 menininkų, 120 mokslininkų, 50 sportininkų, beveik 100 žurnalistų, politologų, apžvalgininkų, 53 gydytojai, 81 pareigūnas bei karininkas, 15 teisininkų, 40 dvasininkų, 80 politinių kalinių ir žuvusių už laisvę giminaičių, 80 jaunimo organizacijų, visuomenininkų, labdaros atstovų.
Į renginį taip pat kviesta 30 politikų, buvusių šalies vadovų, apie 100 – verslo asociacijų atstovų, 40 koordinatorių, savanorių, prisidėjusių prie rinkiminės kampanijos, įskaitant ir vadinamuosius nuomonės formuotojus.
2024 metai
Kol kas neaišku, kaip atrodys šiųmetė G.Nausėdos inauguracija. Tiesa, perrinktas šalies vadovas jau kitą rytą po pergalingos nakties tvirtino per daug neišlaidausiantis.
„Tikrai neišlaidausime. Aš manau, kad pati šventė privalo būti, nes tai – ne šiaip sau šventė. Tai yra džiaugimasis tuo, ką Lietuva pasiekė per savo nepriklausomybės laikotarpį. Bet darysime tai saikingai, atsižvelgdami į tai, kad gyvename tokiu metu, kokiu gyvename. Turime būti saikingi, kantrūs, bet niekada nepamiršti savo tikslų“, – teigė G.Nausėda.
Prezidentas sakė nemanantis, kad ir ankstesnės inauguracijos buvo „nesaikingos ir iššaukiančios“ – jos esą buvo labai civilizuotos.
„Svarbiausia, kad praėjusioje inauguracijoje aš norėjau matyti tyliąją Lietuvą. Lietuvą, kuri yra labai darbšti, labai gabi, štai kodėl ten buvo labai daug ne tik politikų, bet ir bibliotekininkų, kultūros žmonių. Tie žmonės dažnai nepelnytai pamirštami“, – pastebėjo šalies vadovas.
„Tikiu, kad ir šitoje inauguracijoje, jos šventėje mes tokių žmonių matysime daug“, – pridūrė jis.
Kas sudaro inauguracijos procedūrą?
Kaip portalui lrytas.lt aiškino protokolo ir etiketo žinovas Arminas Lydeka, prezidento inauguracija nėra vien tik teisinio reglamento išraiška.
Joje yra du blokai renginių: vienas iš blokų yra teisiniai-protokoliniai renginiai, kitas blokas – šventiniai-protokoliniai renginiai. Tiek vieni, tiek kiti, pasak protokolo eksperto, yra svarbūs ir reikalingi.
Kalbant apie pirmąjį renginių bloką, žodis teisinis reiškia, kad šiam blokui priklausantys renginiai yra įstatymiškai reglamentuoti – teisiškai apibrėžti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisiniuose aktuose. Svarbiausias iš jų – prezidento priesaika, kuri reglamentuojama Konstitucijoje.
Nuo to momento, kai naujai išrinktasis prezidentas prisiekia, jis pradeda eiti savo pareigas. Priesaikos davimas, anot A.Lydekos, yra lūžio taškas tarp dviejų prezidentų pasikeitimo. Būtent tai yra esminis inauguracijos momentas.
Kitas teisinis-protokolinis momentas yra regalijos: prisiekęs prezidentas yra apdovanojimas aukščiausiu valstybiniu ordinu – Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Tai, A.Lydekos teigimu, yra prezidentinė regalija, o šį apdovanojimą užkabina Seimo pirmininkas.
Dar vienas paminėtinas teisinis aspektas, kurio, anot A.Lydekos, nevalia pamiršti, yra Vyriausybės pasikeitimas, kitaip tariant, ministrui pirmininkui privalu grąžinti savo įgaliojimus. Tuo išreiškiama, kad Vyriausybė pripažįsta naująjį prezidentą ir grąžina jam įgaliojimus.
Jei pirmasis teisinių-protokolinių renginių blokas yra labai aiškiai teisiškai ir įstatymiškai reglamentuotas, tai šventiniai-protokoliniai momentai, pasak protokolo ir etiketo žinovo, yra labiau papročių, susitarimo reikalas.
O kartu ir tam tikri naujai išrinkto prezidento, jo komandos pageidavimai, poreikiai bei, žinoma, asmeninio prezidento požiūrio išraiška.
Inauguracijos iškilmės Lietuvoje rengiamos nuo 1919-ųjų, kai šalies vadovu tapo Antanas Smetona.
