„Kvietime prašome sustabdyti ŠMSM vadovų savivalę, LLTI veiklos žlugdymą ir lituanistikos menkinimą“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Martišiūtė-Linartienė.
Ji pažymėjo, kad šių metų pavasarį susitikime su švietimo, mokslo ir sporto viceministru Justu Nugaru sulaukė pasiūlymo trauktis iš pareigų.
Pasak instituto atstovų, viešas kreipimasis išsiųstas prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen bei socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei.
Antradienį ŠMSM pranešė, kad LLTI nustatyti finansiniai, viešųjų pirkimų pažeidimai. Savo ruožtu Valstybės kontrolė, atlikusi instituto veiklos auditą, kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir perdavė surinktą informaciją dėl netinkamo lėšų panaudojimo, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, neišleistų valstybinį finansavimų gavusių knygų.
Valstybės kontrolė, atlikusi 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinio auditą, šį mėnesį paskelbė, kad LLTI mokėjo 100 proc. avansu už statybinių medžiagų, remonto darbų, baldų įsigijimus, spausdinimo paslaugas, o tokie mokėjimai avansu yra negalimi. Taip pat nurodoma, kad institutas pirko paslaugas iš savo darbuotojų, netaikant viešųjų pirkimų procedūrų.
Skelbiama, kad paaiškinimus nustatytų pažeidimų LLTI direktorė A. Martišiūtė-Linartienė teikė tiek Valstybės kontrolei, tiek ministerijai. Galutinis Valstybės kontrolės vertinimas po pateiktų paaiškinimų reikšmingai nepasikeitė.
Nors LLTI vadovė nesutinka su audito išvadomis, ministerija sako pasitikinti Valstybės kontrole bei atitinkamai reaguos į informaciją, konstatuodama pažeidimą ir spręsdama dėl tolesnių LLTI vadovės pareigų.
Šių metų pradžioje ministerija gavo ir asmens skundą dėl LLTI veiklos leidžiant mokslines publikacijas. Asmuo apskundė LLTI neišleidus 8 knygų, kurių publikavimui buvo skirtas tikslinis valstybės finansavimas. Atsižvelgdama į skunde išdėstytas aplinkybes, ministerija kreipėsi į Lietuvos mokslo tarybą, kuri patvirtino, kad nerado skunde minimų leidinių išleidimo įrodymų.
Bendrai šių leidinių leidybai 2013–2020 m. valstybė skyrė 29,2 tūkst. eurų. Kadangi šis pažeidimas sukėlė finansines pasekmes valstybės biudžetui, ministerija paprašė Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) įvertinti situaciją.
