Perrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai naujai pradėjus eiti pareigas, premjerė I.Šimonytė turės grąžinti įgaliojimus, o prezidentas teiks premjerės kandidatūrą Seimui svarstyti iš naujo.
Šalies vadovas jau anksčiau kalbėjo, kad Vyriausybei grąžinus įgaliojimus ne visus ministrus tvirtintų dar kartą. O dabar G.Nausėda pastebėjo ir tai, kad „ir premjerė gali netapti premjere“.
Nors užtenka paprastos Seimo balsų daugumos tam, kad būtų patvirtinta ministro pirmininko kandidatūra, patys politikai ir Prezidentūros atstovai pastebi kelias aplinkybes, kurios galėtų apsunkinti I.Šimonytės tvirtinimą premjere, ir prognozuoja intrigą.
Kodėl vyks balsavimas?
Įstatymas numato, kad išrinkus naują prezidentą, Vyriausybė turi grąžinti savo įgaliojimus, o prezidentas turi teikti Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusio ministro pirmininko kandidatūrą iš naujo.
Jeigu Seimas šią kandidatūrą patvirtina, ir jeigu ministro pirmininko pateiktoje bei prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė ministrų kabineto narių, ji iš naujo gauna įgaliojimus. Jeigu premjero kandidatūra nepatvirtinama, Vyriausybė atsistatydina.
Šiuo metu prezidentas teigia neketinantis aklai tvirtinti Vyriausybės sudėties – G.Nausėda nurodė matantis konkrečias ministrų pavardes, kurias norėtų pakeisti.
„Gali būti taip, kad ir premjerė gali netapti premjere, nes visokių būna situacijų, ypač turint omenyje, kad liko ne tiek jau daug laiko iki rinkimų ir (...) net valdančiosios koalicijos partijos gali šiek tiek kitaip žiūrėti į koalicinį bendradarbiavimą, negu žiūrėjo ilgąją kadencijos dalį.
Visgi rinkimų karštis pamažu artėja ir noras (...) parodyti, kad jaunesniųjų koalicijos partnerių pozicija toli gražu nėra automatiškai vienoda, kaip ir vyresniojo brolio – toks motyvas gali atsirasti“, – pirmadienį LRT televizijai sakė G.Nausėda.
Prezidento patarėjas F.Jansonas: tikiuosi intrigos
Apie tai, kad liepos mėnesį gali laukti intriga, po prezidento rinkimų pirmadienį surengtoje naujienų agentūros ELTA diskusijoje kalbėjo ir prezidento G.Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
Diskusijos metu jis pastebėjo, kad paaiškėjus prezidento rinkimų rezultatams visos politinės jėgos turėjo kuo pasidžiaugti.
„Ta optimistine gaida tikiuosi, kad mes nueisime ir į Vyriausybės, tegul ir formalų, bet įgaliojimų grąžinimą“, – kalbėjo F.Jansonas.
Patarėjas paaiškino, kad visa procedūra apims du labai aiškius ir paprastus klausimus – balsavimas Seime dėl ministro pirmininko kandidatūros ir ministrų kandidatūrų tvirtinimas.
„Vienas klausimas yra apibrėžtas – tai yra balsavimas Seime dėl ministro pirmininko kandidatūros: prezidentas privalės pateikti tą pačią ministrę pirmininkę, Seimas privalės balsuoti“, – nurodė prezidento patarėjas.
Kad būtų paskirta premjere, užtenka paprastos Seimo narių daugumos balsų „už“ atvirame balsavime.
Visgi, F.Jansonas pastebėjo, kad dabartiniame Seime pozicijos ir opozicijos parlamentarai pasidalinę ganėtinai lygiomis dalimis, tad šiokia tokia intriga, ar I.Šimonytė bus patvirtinta premjere, išlieka.
„Greičiausiai bus neeilinė sesija, Dieve mano, nuo ežero reikia grįžti – tai kas tą dieną grįš, visada yra tam tikra rizika“, – neatmetė prezidento patarėjas.
„Neprognozuoju intrigos, aš visada tikiuosi intrigos“, – pridūrė jis.
Antrasis klausimas, grąžinus įgaliojimus – ministrų kandidatūros.
„Šiuo atveju yra vienas aiškus apibrėžimas – kad Vyriausybė neprivalėtų tvirtinti programos ir viską iš naujo gauti, turi būti nepasikeitę daugiau nei pusė ministrų. Tai yra tam tikras ribojimas.
Iš kitos pusės, be abejo, tai yra situacija, kai labai akivaizdu, kad ir prezidentas, ir visuomenė daliai ministrų dėl jų darbo turi pastabų.
Šiuo atveju tas tegul ir formalesnis, daug formalesnis negu po Seimo rinkimų Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas yra tam tikra galimybė tiek valdančiajai daugumai, tiek ministrei pirmininkei, tiek prezidentui aptarti atskirų ministrų pasiekimus ar nepasiekimus.
Pavyzdžiai rodo, kad kartais be ministro yra net ne blogiau, o gal net geriau nei su ministru. Tie pora mėnesių be švietimo ministro buvo net ramesni nei su ministru. Net ir tokia tikimybė, žvelgiant į ateitį, yra.
Tačiau artėja Seimo rinkimai, tad čia valdančiosioms partijoms vertinti, ar vienas ministras yra pegaso sparnai, o kitas – girnapusė po sprandu ir atvirkščiai“, – dėstė F.Jansonas.
S.Skvernelis priminė savo patirtį
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis priminė, kad panaši situacija buvo 2019 metais, kai jis turėjo grąžinti įgaliojimus naujai išrinktam prezidentui.
„Tik buvo esminis dalykas, kad buvo pasikeitę daugiau nei pusė ministrų ir neaišku buvo, kokiu būdu tą naujos Vyriausybės pasikeitimą patvirtinti – ar programą tvirtinti, ar sprendimą priimti. Mes pasirinkome kitą kelią. Konstitucinis Teismas pasakė, kad reikia programą tvirtinti“, – priminė S.Skvernelis.
Visgi, kaip pripažino ekspremjeras, šiuo metu situacija yra kitokia – nepasikeitė pusė ministrų.
„Todėl pirmiausiai prezidentas turi pateikti premjerės kandidatūrą – pirma sąlyga, tai premjerė turėtų sutikti būti teikiama, nes čia irgi galimas apsisprendimas, kad „aš to nebenoriu“, – kalbėjo parlamentaras.
Be to, S.Skvernelis įsitikinęs, kad nors premjerui patvirtinti užtenka paprastos balsų daugumos, tai irgi bus iššūkis.
„Pirmą kartą tvirtinant premjerę premjere, tai be opozicijos balsų nebūtų užtekę valdančiųjų balsų. Kai kas neatėjo į balsavimą, kad sudarytų sąlygas, nes tuo metu, pandemijos metu, sirgo nemažai valdančiosios koalicijos atstovų“, – priminė jis.
Patvirtinus premjerą, tuomet turi būti patvirtintas Vyriausybės ministrų sąrašas.
„O tada jau yra dėlionė, kas kaip supranta. Natūralu, jau ne kartą pasakyta, kad tai formalus, mandagumo (įgaliojimų – aut.past.) grąžinimas, bet prezidentas nėra notaras, kuris tvirtintų tai, kas pateikta ant stalo.
Taip kad tos diskusijos tarp prezidento ir premjerės bus neišvengiamos, klausimas tik ar jos bus produktyvios, ar bus tik noras parodyti savo galias“, – svarstė S.Skvernelis.
A.Armonaitė ragina įvardyti konkrečius trūkumus
Tuo metu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė iš karto patikino, kad valdančiosios koalicijos nariai balsavimo metu palaikys premjerės I.Šimonytės kandidatūrą.
„Dėl premjerės tvirtinimo – jeigu ji sutinka būti tvirtinima – tai valdančiosios koalicijos sutartis galioja, koalicija remia premjerės I.Šimonytės kandidatūrą, ji nėra persiderėta. Tas spekuliacijas norėčiau nutraukti, nes toks debatas nėra atidarytas“, – patikino A.Armonaitė.
Tuo pačiu ji paprieštaravo prezidento patarėjui F.Jansonui, kad kartais dar geriau, kai ministro nėra.
„Yra labai blogai, kai ministerijose nėra vadovų, kai nėra ministrų. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti – Ekonomikos ministeriją perėmiau, kai trys ministrai buvo pasikeitę, o vienu metu, per pandemiją, iš viso nebuvo ministro. Yra daug problemų su darbo organizavimu, organizacija dirba kaip atskiros organizacijos su sprendimų priėmimu.
Jeigu norime sprendimų priėmimo, jeigu norime realios atskaitomybės ir atskaitomybės, turi būti ministras“, – pabrėžė ministrė.
Vertindama Prezidentūros ketinimus dėl ministrų keitimų, A.Armonaitė kalbėjo, kad jeigu norima stabilumo šalyje, tuomet „einame į Seimo rinkimus ir aiškinamės, kas turi didžiausią palaikymą“.
„Kažkuri ministerija be vadovo yra tiesiog stojantys darbai. Vyriausybė yra tam, kad dirbtų“, – nurodė A.Armonaitė.
Į šią ministrės pastabą iš karto suskubo sureaguoti prezidento patarėjas.
„Pageidautina, kad Vyriausybė dirbtų gerai – ne tik dirbtų. Bet čia gal per daug“, – sarkastiškai pakomentavo F.Jansonas.
Savo ruožtu Laisvės partijos pirmininkė pastebėjo, kad Prezidentūra nedetalizuoja, kas konkrečiai G.Nausėdos komandai nepatinka.
„Tvarkoje, tai aiškinamės tada, ką reikia keisti, nes dabar, sutikite, yra pakabinta idėja, bet nėra konkrečiai padetalizuota iš prezidento komandos. Gal dar tas bus padaryta“, – vylėsi ji.
F.Jansonas nurodė, kad konkretumai turėtų būti aptarti tik tarp pačios premjerės ir prezidento.
„Pirmiausiai prezidentas su premjere aptars, ir jau po to, jeigu kuri nors pusė matys poreikį detalizuoti viešumoje ir skalbtis, aiškintis, tai turbūt taip bus.
Bet manau, kad labai civilizuotas būdas yra tiesiog kalbėtis pirmiausiai valstybės vadovams“, – teigė F.Jansonas.
