Apžvelgę prezidento rinkimų rezultatus politologai įvertino, kokiu keliu pasibaigus rinkimams galėtų žengti triuškinantį pralaimėjimą patyrusi premjerė Ingrida Šimonytė, koks antrąją kadenciją bus perrinktas šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ką šie rezultatai reiškia artėjantiems Seimo rinkimams.
Sumuštas rekordas
Sekmadienio vakarą paaiškėjo, kad prezidento rinkimuose G.Nausėda išplėšė prognozuotą, triuškinančią pergalę – šalies vadovas tapo daugiausiai procentų rinkėjų balsų gavusiu prezidentu po Nepriklausomybės atkūrimo. Už jį savo balsą atidavė 74,43 proc. rinkėjų.
Tiesa, absoliučiais skaičiais G.Nausėdos rezultatas atsiliko ir nuo paties prezidento surinktų balsų 2019 metais, ir nuo, pavyzdžiui, Dalios Grybauskaitės 2019 metais ar Artūro Paulausko 1997 metais.
Tuo metu konservatorių kelta, premjerė I.Šimonytė surinko 24,06 proc. arba 284 384 balsus.
Neatėjo ir konservatorius
Kauno technologijos universiteto (KTU) politologas Ainius Lašas kalbėjo, kad I.Šimonytės rezultatas, nors ir prognozuotas, yra pakankamai kuklus, ir jau užduoda tam tikrus klausimus dėl artėjančių Seimo rinkimų.
„Mane šiek tiek nustebino tai, kad I.Šimonytė visiškai nesugeneravo jokių ekstra balsų antrame ture.
Jeigu sudėtume D.Žalimo ir I.Šimonytės balsus, iš esmės antrame ture ji gavo tik puse procento daugiau. Tai yra mažoka, turint omenyje, kad rinkėjų aktyvumas buvo maždaug 10 proc. mažesnis, kas turėtų būti naudinga konservatoriams, nes jų rinkėjas paprastai ateina. Šiuo atveju jis irgi neatėjo“, – pirmąjį pavojaus signalą konservatoriams pastebėjo politologas.
Priežastys, kodėl konservatorių rinkėjas neatėjo, anot A.Lašo, yra akivaizdžios – Vyriausybė dirba paskutinius savo mėnesius, kadencijos metu praeita daug iššūkių. Visgi, politologas įsitikinęs, kad konservatoriai turėtų bandyti uždaryti šį etapą ir surasti žmogų, kuris galėtų pakelti dabartinį partijos populiarumą.
„Visi suprantame, kad ateis kitas, dar vienas rinkiminis ciklas ir jau būsima premjerė bus taip pat nepopuliari – tas nepopuliarumas yra normalus fenomenas ir nieko neturėtų stebinti.
Bet jeigu konservatoriai norėtų kaip nors sužadinti savo rinkėją, įpūsti šiek tiek daugiau entuziazmo, reikėtų naujo rinkiminio sąrašo arba naujos rinkiminio sąrašo lyderės“, – įvardijo A.Lašas.
Turi keistis
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis buvo dar griežtesnis – jo manymu, jeigu konservatoriai nepakeis savo bendravimo su visuomene būdo, rizikuoja likti politinės arenos paraštėse.
„Rezultatas rodo, kad konservatoriai nesugebėjo padidinti savo šalininkų gretų. Jie stabiliai turi tą patį juos palaikančių rinkėjų skaičių, o tai reiškia, kad ir ateityje, jeigu jie nepakeis savo požiūrio į rinkėją ir neišplės juos palaikančių rinkėjų diapazono, tai ir ateityje jiems lemta turėti tik antro plano vaidmenį politiniame lauke“, – įvertino L.Bielinis.
Šiuo atveju vien pakeisti konservatorių partijos lyderį, politologo manymu – neužteks.
„Lyderiai turi būti ryškūs ir, ko gero, nauji. Bet pirmoje vietoje yra požiūris į visuomenę, į kitaip mąstančius, į turinčius kitą politinę poziciją. Nes dabar konservatoriai kitaip mąstančius ir galvojančius ne taip, kaip jie, dažniau kaltina nei bando su jais pasiaiškinti“, – pastebėjo politologas.
Siūlo rokiruotę
Vertindamas, kokiu keliu pasibaigus Vyriausybės kadencijai galėtų žengti I.Šimonytė, A.Lašas svarstė, kad premjerė galėtų perimti konservatorių partijos vairą.
„Partijai turbūt būtų naudingiausia ta schema, kur ji būtų partijos pirmininke, bet pirmą vietą rinkiniame sąraše perleistų, pavyzdžiui, Monikai Navickienei.
Truputį atnaujintų sąrašą, pagyvintų jį. M.Navickienė – žinomas, pakankamai populiarus žmogus. Tai būtų naudinga rokiruotė. Akivaizdu, kad jeigu I.Šimonytė ves sąrašą, tai entuziazmo nebus daug“, – prognozavo politologas.
Kaip keisis G.Nausėda?
Užsitvirtinęs tvirtą Lietuvos gyventojų palaikymą, prezidentas G.Nausėda taip pat žengia į naują etapą. Kaip galėtų keistis G.Nausėda ir jo sprendimai, kai jam nebereikės galvoti apie perrinkimą?
A.Lašas didelių pokyčių neprognozuoja, be to, neatmeta, kad minčių apie tolesnę politinę veiklą prezidentas gali turėti ir pasibaigus penkerių metų kadencijai.
„Galbūt dabar G.Nausėda taip pat mąsto apie savo politinę ateitį, tarkime, partinę ateitį – to irgi negalima atmesti, nes jis, beje, to irgi visiškai neatmeta, o kalba apie tai, kad galbūt pagalvos apie partiją, prisijungimą. O galbūt ir ne. Ateitis – miglota“, – pastebėjo politologas.
Vienintelį galimą pokytį A.Lašas mato po Seimo rinkimų – tada galėtų pasikeisti Prezidentūros santykis su nauja Vyriausybe. Tiesa, politologas pastebėjo, kad pirmas G.Nausėdos testas – jau už poros mėnesių.
„Pirmas testas bus Vyriausybės tvirtinimas. Tada pamatysime, ar prezidentas iš tiesų nori konfrontuoti, kažką pasakyti dabartinei Vyriausybei ir bendrai savo rinkėjams, ar ne. Bus įdomu.
Jeigu klausimai kils ne tik dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro, o dar papildomi, ir jeigu jie bus eskaluojami, tada jau bus naujas G.Nausėda politinėje arenoje. Bet tuo abejočiau“, – spėjo politologas.
A.Lašas įsitikinęs, kad jeigu prezidentas užsispirs pakeisti ministrus, jis tai gali padaryti, tačiau logikos, likus keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų, tam nėra.
Tuo metu L.Bielinis taip pat vylėsi, kad G.Nausėda nesivels į konfrontaciją su konservatoriais dėl ministrų.
„Nelinkėčiau niekam, ir G.Nausėdai taip pat, pradėti nuo konfrontacijos. Konservatoriai ir juos palaikantys rinkėjai taip pat yra mūsų šalies piliečiai, pakankamai patriotiški, bet aštrūs. Jie tokie yra, bet su jais taip pat reikia bendrauti – nereikia konfliktuoti su niekuo (...) Manyčiau, kad prezidentas bandys ieškoti tautą ir visuomenę suvienijančio elemento“, – spėjo L.Bielinis.
Šiuo atžvilgiu ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) maudymasis G.Nausėdos pergalės spinduliuose, politologo manymu, yra geras dalykas, nes prognozuoja darnesnį galimos Vyriausybės ir Prezidentūros darbą.
„Natūralu, kad socialdemokratai bando paimti maksimumą iš to bendradarbiavimo, iš prezidento pergalės – ir, ko gero, jie paims. Todėl kalbėdami socialdemokratai bando pratęsti tas pergalingas inercijas ir perkelti jas nuo prezidento į Seimo rinkimus. Puiku – tegul tai daro.
Nes mes dažnai matydavome prezidento ir Seimo daugumos nesusikalbėjimą ir konfrontavimą. Tas vienos politinės šakos bandymas palaužti kitą politinę šaką neskaniai atrodo. O čia įžvelgiu bendradarbiavimą“, – kalbėjo L.Bielinis.
