M. Sinkevičius pripažintas kaltu pagal visus tris jam inkriminuotus Baudžiamojo kodekso straipsnius, jam skirta 12 500 eurų dyžio bauda ir uždrausta būti renkamam ir skiriamam savivaldybėse ar valstybės institucijose 3 metams.
Kaltinimą palaikantis Kauno prokuroras Darius Valkavičius savo baigiamojoje kalboje buvo pasiūlęs M. Sinkevičiui skirti 30 tūkst. eurų baudą, uždraudžiant eiti skiriamas ar renkamas pareigas savivaldybės ar valstybės institucijose 5 metų laikotarpiui.
Teismas pabrėžė, kad M. Sinkevičius sąmoningai klastojo dokumentus, pasisavindamas Jonavos rajono savivaldybei priklausantį turtą. Savivaldybės lėšomis, kurios būdavo išduodamos M. Sinkevičiui, naudojosi jo žmona Aistė Sinkevičienė.
Šis verdiktas gali turėti įtakos tolesniems politiniams procesams Lietuvoje ir rinkėjų apsisprendimui – Socialdemokratų partijos skyriai M. Sinkevičių išreitingavo šių metų spalį įvyksiančių Seimo rinkimų sąrašo lyderiu. Jeigu nuosprendis įsiteisės iki šių rinkimų, juose dalyvauti jis negalės.
Tiesa, dėl piktnaudžiavimo savivaldybės tarybos nario lėšomis nuteistas Jonavos meras M. Sinkevičius teigia skųsiantis teismo sprendimą. Jis tvirtino iš Jonavos mero pareigų nesitrauksiantis.
„Šis sprendimas nėra pabaiga, turbūt tai yra tik tarpinis sprendimas. Susipažinęs su bylos medžiaga, sprendimu, svarstysime jį skųsti“, – žurnalistams teisme sakė M. Sinkevičius.
Kauno apygardos teismas konstatavo, jog M. Sinkevičius savo veiksmais moraline prasme padarė valstybei didelę žalą, sulaužė duotą savivaldybės tarybos nario priesaiką.
M. Sinkevičius negalėjo atsakyti, ar dalyvaus būsimuose Seimo rinkimuose, tačiau neslėpė, kad po nepalankaus teismo sprendimo galimybės dalyvauti politikoje apskritai tapo komplikuotos, nebent aukštesnysis teismas priimtų kitokį sprendimą dar iki rinkimų.
Jonavos rajono meras nuosprendžio išklausė nuleidęs galvą, nors prieš pat jo paskelbimą dar bandė juokauti, pas ką daugiau žurnalistų susirinko - į jo teismą pirmadienį ar pas rinkimus laimėjusį prezidentą Gitaną Nausėdą.
Jonavos rajono meras į skandalų sūkurį pateko dėl tarybos nario veiklai numatytų lėšų panaudojimo – prokuratūros tvirtinimu, 2019–2023 metų kadencijos laikotarpiu jis padarė beveik 1,5 tūkst. eurų dydžio žalą.
Likus vos pusantros savaitės iki nuosprendžio paskelbimo, įtakingi politikai viešai išsakė M. Sinkevičių užtariančius žodžius: LSDP pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė įžvelgė „panašumą į bandymą susidoroti“, o prezidentas Gitanas Nausėda lankydamasis Jonavoje pareiškė, jog meras „Šiandien yra nekaltas, jis yra mėgstamas Jonavos žmonių“. Šie pasisakymai, nesulaukus teismo verdikto, sukėlė nemažai kritikos.
Paslaugomis naudojosi žmona
Prokuratūros tvirtinimu, vengdamas panaudoti asmenines lėšas, M. Sinkevičius suklastojo 16 finansinių apskaitų, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir padarydamas didelę neturtinę žalą valstybei, pakirsdamas pasitikinėjimą šia institucija.
Tyrėjų duomenimis, M. Sinkevičius už tarybos nario pareigoms skirtas lėšas išsimokėtinai pirko asmeniniam naudojimui skirtą turtą, mokėjo už mobilaus ryšio paslaugas, kuriomis naudojosi jo žmona.
Pasak D. Valkavičiaus, M. Sinkevičius, kuriam kas ketvirtį skiriamos lėšos išskirtinai tarybos nario veiklai vykdyti (internetas, ryšys, transporto, nuomos paslaugos), šiuos viešuosius finansus panaudojo ne pagal paskirtį, t. y., „Telia Lietuva“ suteiktomis paslaugomis naudojosi politiko sutuoktinė.
Pasak teisėsaugos, buvo padaryta 1487 eurų turtinė žala Jonavos rajono savivaldybės administracijai, tačiau prokuroras D. Valkavičius akcentavo didelę neturtinę žalą – taip elgiantis, griaunamas pasitikėjimas sistema.
Ne klaidos, o nusikaltimai
„M. Sinkevičiaus kaltė dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo yra įrodyta visiškai. Teismas nustatė, jog būdamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariu 2019–2023 metais, pažeisdamas teisės aktus, pinktnaudžiavo tarnybine padėtimi, apmokant sutuoktinės Aistės Sinkevičienės naudojamo mobilaus ryšio telefono išlaidas.
Turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą – Jonavos rajono tarybos nario veiklai skirtas lėšas, laikotarpiu nuo 2019 metų gegužės iki 2023 metų kovo sąmoningai suklastojo dokumentus, 16 vienetų tarybos nario M. Sinkevičiaus išmokų avansu apyskaitų, juose tvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie dalį išlaidų, nesusijusių su tarybos nario veikla.
M.Sinkevičiaus versija, kad telefono numeriu naudojosi jis, o ne jo sutuoktinė yra visiškai nepagrįsta“, – tvirtinama teismo nuosprendyje.
Jonavos rajono meras pripažino, jog teikdamas išmokų avansu apyskaitą jis įtraukė kaip su tarybos nario veikla susijusias išlaidas mėnesio mokestį už dviejų televizorių įsigijimą išsimokėtinai, kurie naudojami jo namuose ir jais naudojamasi asmeniniams poreikiams ir už „Telia play“ internetinės televizijos paslaugas, tačiau pažymėjo, jog šias išlaidas neva įtraukė per klaidą, nesiekdamas pasisavinti savivaldybei priklausančių lėšų.
"Šie teiginiai, teismo vertinimu, yra kaltinamojo siekis sušvelninti baudžiamąją atsakomybę arba jos išvengti. Klaidos tikimybė atmestina, nes aptariamos išlaidos apyskaitoje buvo įtrauktos ne vieną, o du kartus, pagal dvi atskras "Telia Lietuva" sąskaitas-faktūras. Tai buvo ne vienkartinio pobūdžio, o sisteminis veiksmas", - pranešė Kauno apygardos teismas.
"M. Sinkevičius jam inkriminuojamu laikotarpiu buvo ne tik Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, bet ir meras, Savivaldybių asociacijos prezidentas, vienos įtakingiausių Lietuvoje partijos, socialdemokratų, pirmininko pavaduotojas, todėl jam keliami ypatingai aukšti elgesio standartai.
Ir toks net 4 metus trunkantis neteisėtas elgesys, padarant net tris nusikalstamas veikas, nesilaikant teisinės valstybės principo, politiko elgesio kodekso reikalavimų, akivaizdu, kad padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, Jonavos rajono savivaldybės admistracijai“, – tvirtino teisėja L. Šeputienė.
Mero ir prokuratūros požiūriai – skirtingi
Pats Jonavos rajono meras, grąžinęs į savivaldybės biudžetą daugiau nei 4 tūkst. eurų, savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme.
M.Sinkevičius neneigė, jog jo žmona „retkarčiais naudojosi“ vienu iš trijų telefono abonementų, už kurį būdavo sumokama iš tarybos nariui skirtų lėšų.
Mero tvirtinimu, savivaldybės praėjusios kadencijos metu sutuoktinė retsykiais pasinaudodavo šiuo numeriu, bet tai nereiškia, kad jis numerį jai buvo perleidęs.
Politikas nemano, kad tokiais veiksmais buvo padarytas nusikaltimas. Nuo 2023 metų numeris jau priklauso M. Sinkevičiaus žmonai.
Išteisinimo prašęs mero advokatas Arūnas Petrauskas aiškino, jog meras galėjo padaryti klaidų, bet tai esą nebuvo sąmoningi, tyčiniai veiksmai, siekiant suklastoti dokumentus ar pasisavinti pinigus.
Tuo tarpu prokurorui D. Valkavičiui susidarė nedviprasmiškas įspūdis, kad minėtu numeriu visada naudojosi mero sutuoktinė, o sąskaitas apmokėdavo Jonavos rajono savivaldybė.
„Įrodymų visumos analizė leidžia spręsti, kad M. Sinkevičiaus versija yra visiškai nepagrįsta“, – tvirtino nuosprendį paskelbusi teisėja Laima Šeputienė.
Sustabdė narystę partijoje
M. Sinkevičius pripažino, jog neišvengė klaidų, tačiau tuo metu nemanė jas darantis – jo nuomone, reikalingas teisinis kanceliarinių lėšų panaudojimo reguliavimas.
Išteisinimo siekęs Jonavos rajono meras klausė, kodėl tuomet neteisiama finansų ministrė Gintarė Skaistė, anksčiau ėjusi Kauno tarybos narės pareigas – kilus skandalui, ji grąžino į savivaldybės biudžetą beveik 14 tūkst. eurų.
Tiesa, G. Skaistės istorijoje neminima, kad tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis būtų naudojęsis kas nors iš jos artimųjų.
Kilus triukšmui dėl „čekių skandalo“, M. Sinkevičius praėjusių metų lapkritį sustabdė narystę Socialdemokratų partijoje.
Taip pat buvo sustabdyti jo, kaip Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento, įgaliojimai.
Visuomenininkui Andriui Tapinui užkūrus procesą „Skaidrinam!“ ir paviešinus šokiruojančius faktus apie daugybės savivaldybių tarybų narių lėšų panaudojimo ypatumus, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Mažeikių, Šilutės. Alytaus, Marijampolės, Utenos ir kitų savivaldybių atstovų galimo piktnaudžiavimo ar kitų nusikaltimų požymių.
Vadinamajame „čekių skandale“ šiuo metu yra iškelta apie 30 baudžiamųjų bylų dėl galimai netinkamo lėšų panaudojimo 26 savivaldybėse.