Tuo metu konservatorių prezidento rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė nesutiko, kad I.Šimonytė rinkimuose patyrė sutriuškinimą, ir pastebėjo „laisviečių“ lyderės nenorą linkėti būsimiems konkurentams konservatoriams gerų rezultatų.
A.Armonaitė: konservatoriai užsiliūliavo grėsmės naratyvu
Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė, vertindama I.Šimonytės rezultatą prezidento rinkimuose, pripažino, kad premjerės sutriuškinimas iš tiesų veikia dabartinę valdančiosios koalicijos situaciją.
„Tikriausiai veikia. Ir politologai, ir politikai svarsto tas priežastis, aš pati keletą šįryt esu įvardijusi. Matyt, pritrūko tos platesnės visuomenės dalies telkimo pastangų iš konservatorių“, – ELTA surengtoje diskusijoje kalbėjo A.Armonaitė.
„Laisviečių“ lyderė pastebėjo, kad dalis Laisvės partijos rinkėjų antrame ture pasirinko remti I.Šimonytę, tačiau dalis „balsavo kojomis“ ir į rinkimus neatėjo. Be to, ir pats G.Nausėda, kaip pastebėjo ministrė, susirinko pačių įvairiausių partijų rinkėjų balsus.
„Prezidentas naktį ir šįryt sakė, kad jis nori būti kitoks, kad būtų kitokia kadencija. Tai ir linkiu asmeniškai, kad to atvirumo įvairovei būtų daugiau nei jo buvo iki šiol“, – linkėjo A.Armonaitė.
Tiesa, Laisvės partijos pirmininkė įvardijo dar vieną paaiškinimą, kodėl I.Šimonytė išbarstė rinkėjų balsus.
„Politiškai aiškinant premjerės pasirodymą, matyt, vis tik grėsmės naratyvas, kuris paskutiniu metu, pusę metų ar metus dominavo politinėje erdvėje, nepadėjo tam pasirodymui.
Žmonės, natūralu, nenori girdėti, kad karas vyks už kelių valandų, kaip buvo viena citata – tiesa, ne premjerės. Žmonėms reikia sprendimų.
Sprendimai dėl gynybos finansavimo, taip, jie bus, bet užsiliūliavo, užsižaidė tas naratyvas, ir, man atrodo, kad tai galėjo būti viena iš priežasčių“, – taip I.Šimonytės rezultatą paaiškino A.Armonaitė.
O kaip Laisvės partijos frakcija balsuos Seime dėl ministrės pirmininkės kandidatūros, kai reikės iš naujo patvirtinti jos įgaliojimus?
„Tęsime darbą – tikiuosi“, – atsakė A.Armonaitė, pastebėjusi, kad skirtingos stovyklos skirtingai aiškina įgaliojimų grąžinimo klausimą.
Konservatorius: natūralu, kad kitos partijos nelinki gero rezultato
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, TS-LKD prezidento rinkimų štabo vadovas M.Lingė nesutiko su pačia sąvoka – kad I.Šimonytė patyrė „triuškinantį“ pralaimėjimą.
„Rinkimai neprasideda nuo antro turo – rinkimai turi ir savo pirmą turą, kur reikšmingų pasiekimų užfiksuojama jau po pirmo turo rezultatų. Nežinau, kokius tada epitetus būtų galima sakyti apie tuos kandidatus, kurie iškrito po pirmojo rinkimų turo ir to palaikymo visuomenėje nesulaukė“, – diskusijos metu įvertino M.Lingė.
Konservatorių prezidento rinkimų štabo vadovas pastebėjo, kad ir G.Nausėda akcentavo grėsmės klausimą, tačiau tai jam esą nesutrukdė pasiekti ryškią pergalę.
„Kai kalbama apie saugumo situaciją, antrojo turo kandidatai turėjo panašų požiūrį į grėsmes, į karo situaciją, pagalbos Ukrainai svarbą. Didelio skirtumo nėra, bet, nepaisant to, G.Nausėdai tai nesutrukdė pasiekti tokių rezultatų, kurie taip pat skamba tokiomis antraštėmis, kaip „istoriniai“ ar „rekordiniai“, – nurodė M.Lingė.
Tačiau konservatorius pastebėjo, kad tiek G.Nausėda, tiek I.Šimonytė dar gaus papildomų balsų tada, kai bus galutinai suskaičiuoti balsuojančiųjų užsienyje balsai. M.Lingė pabrėžė, kad G.Nausėda dar nepralenkė savo 2019 metų rezultato, o I.Šimonytė dar turi galimybių pagerinti pirmojo turo rezultatą.
Tiesa, M.Lingė pripažino, kad prezidento rinkimai konservatoriams buvo Seimo rinkimų preliudija, o pagrindins išbandymas partijai – pirmasis turas.
„Absoliučiai taip. Partija, kuri dalyvauja visuose trijuose rinkimuose per vienerius metus, ir suprantant, kad vieni svarbiausių partijai yra spalio mėnesį vyksiantys Seimo rinkimai, tai kaip kitokiu būdu galima pamatuoti, ar tas lyderystės pasitikėjimas yra išlaikytas?
Juo labiau kad I.Šimonytė 2019 metais dalyvavo kaip nepartinė kandidatė, o tik remiama konservatorių“, – kalbėjo parlamentaras.
Taip pat konservatorius kirto atgal A.Armonaitei – anot jo, Laisvės partija, kaip būsimi konkurentai Seimo rinkimuose, ir nelinki dabartiniams koalicijos partneriams gero rezultato.
„Galime suprasti ir koalicijos partnerių tam tikrus matymus iš savo perspektyvos – matyt, objektyviai nėra didelės motyvacijos ir didelio intereso stiprinti potencialius konkurentus. Tuos skaičiavimus visos partijos darė.
Jeigu viena partija su savo kandidatu patenka į antrą turą, natūralu, kad kitos politinės partijos, kurios tuoj pat registruos savo sąrašus ir rikiuosis prie Seimo starto linijos, nėra linkusios linkėti labai didelio ir gero rezultato“, – pastebėjo M.Lingė.
