Juos rengia ir transliuoja TV3 televizija. Debatų vedėjas – žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
Debatai surengti vietoje, į kurią kasdien kulniuoti nori abu kandidatai – Simono Daukanto aikštėje, prieš Prezidentūros rūmus. Juos stebėti susirinko būrys žmonių.
Renginys prasidėjo nuo gražių žodžių – kaip ir prieš penkerius metus lygiai tokiuose pačiuose debatuose G.Nausėdos ir I.Šimonytės buvo paprašyta pasakyti vienas kitam po komplimentą.
„Neatsimenu, ką sakiau tada, bet ir dabar galiu pasakyti kažką panašaus – G.Nausėda yra žmogus, dėl kurio provakarietiškos krypties niekada neteko abejoti, kuris tikrai remia Ukrainą ir supranta, dėl ko šiuo metu vyksta kova Ukrainos fronto linijoje. Primenu, kad tai mums yra labai svarbu.
Tai yra žmogus, kuriam nuoširdžiai rūpi Lietuvos gynyba“, – G.Nausėdą pagyrė I.Šimonytė.
Kuo atsakyti premjerei turėjo ir prezidentas.
„Pirmiausia I.Šimonytė man imponuoja tuo, kad aš neturiu nė menkiausių abejonių, jog tai yra sąžiningas žmogus, kad tai yra greitos reakcijos žmogus. Kartais tikrai žaviuosi gebėjimu čia pat sukurti juoką, kartais net ir rimtoje situacijoje, ir tai tikrai padaryti nėra taip lengva, ypač, kai vyksta debatai.
Kartu tai yra nuoseklus žmogus. Aš galiu ginčytis dėl krypties, kuri yra vykdoma, bet blaškomasi arba mėginama kaitalioti kryptį – ne, šito primesti aš negalėčiau, todėl manau, kad šitos savybės tikrai yra neblogos politikui“, – sakė G.Nausėda.
Po gražių žodžių – pirmas pasišpilkavimas
Tiesa, komplimentai ilgai nesitęsė. Gyvai debatus stebėjusieji turėjo galimybę kandidatams užduoti savo klausimus.
Pirmasis klausimas buvo G.Nausėdai – kodėl jis neatsakė į Pranešėjo komisijos klausimus, nors žadėjo tai padaryti, o dabar tapo vieninteliu prezidentu Lietuvos istorijoje, kuris neįstengė atsakyti į Seimo laikinosios komisijos klausimus.
„Jau atsakinėjau į šitą klausimą, ir dar kartą kartoju – dėl Pranešėjo komisijos sudarymo pagrįstumo yra kreipimaisi į Konstitucinį Teismą. Šios komisijos darbo metodai man primena, kai Stalino laikais buvo „Troikės“, kurios nuteisdavo, neturėdamos tam įgaliojimų“, – palygino G.Nausėda.
„Ir nuteisdavo myriop, gerbiamieji, jaunimas“, – tarp žiūrovų pasigirdus nusivylimo šūksniams vos pakėlęs balsą argumentavo prezidentas.
Šalies vadovas nurodė, kad Konstitucinis Teismas dar atsakys į šios komisijos sudarymo tikslingumą, laiko momentą, kada komisija sudaryta. Jis ironizavo, kad komisijos darbo išvados „atsitiktinai“ supuolė prieš pat rinkimus.
Tuo metu premjerė I.Šimonytė aiškino, kad per gyvenimą turėjo liudyti ne vienai komisijai, ir dalis iš jų jai taip pat esą atrodė šališkos – pavyzdžiui, prieš praėjusius prezidento rinkimus sudaryta komisija, kuri tyrė, kaip prasidėjo finansų krizė ir „kaip konservatoriai sukėlė savarankišką krizę“.
„Turėjau visokių patirčių, bet manau, kad visada paprasčiau atsakyti į klausimus, negu į juos neatsakyti, nes paskui tiesiog nereikia jokių interpretacijų“, – argumentavo premjerė.
Savo ruožtu G.Nausėda pastebėjo, kad jis taip pat buvo Stasio Jakeliūno komisijos objektas.
„Tikėjausi, kad jūsų valdančioji dauguma pasimokiusi iš tų praeities klaidų ir tiek daug kalbėjusi apie tai, kokią aukštesnę politinę kultūrą ketina atnešti į Lietuvą, padarys kitaip ir neis pono S.Jakeliūno keliu. Bet, deja, jūs pasirinkote lengvesnį kelią“, – premjerei įkirto G.Nausėda, o jo žodžius palydėjo publikos plojimai.
I.Šimonytė pastebėjo, kad, lyginant su praėjusiu Seimu, šios kadencijos Seime tyrimų komisijų yra labai mažai.
G.Nausėdai – klausimai dėl J.Blažytės paramos
Įtampa tarp kandidatų dar labiau pradėjo ryškėti po žurnalisto Šarūno Černiausko klausimo.
Jis atkreipė dėmesį, kad G.Nausėdos rinkiminės kampanijos sąskaitą neseniai 10 tūkst. eurų papildė verslininkė Jolanta Blažytė, o tai, anot žurnalisto, yra žmogus, kuris ne tik valdo „Vikondos“ koncerną, bet ir labai aktyviai skleidžia promaskvietiškus naratyvus.
„Žiūrėkite, gerbiamas Černiauskai, mūsų partijos priėmė tokius įstatymus ir sukūrė tokią teisėkūrą, kad partiniai kandidatai gali lengvai gauti kelis šimtus tūkstančių eurų į savo sąskaitą, ir tie keli šimtai tūkstančių yra visų mūsų sumokėti mokesčiai, tame tarpe ir J.Blažytės. Ir J.Blažytė, ir E.Vaitkus, jeigu jis tuos mokesčius mokėjo, parėmė I.Šimonytę.
Palaukite, nereikia manęs stumti į kampą, aš noriu atsakyti į jūsų išsamų klausimą išsamiu atsakymu. Ar galiu šitą padaryti? J.Blažytė iš tikrųjų pervedė tam tikrą pinigų sumą. Jos pažiūros yra žinomos, nors aš turbūt negalėčiau pasakyti, kad tarp jos ir E.Vaitkaus galima padėti lygybės ženklą.
Tačiau ji pervedė žmogui, kurio geopolitinės nuostatos yra labai aiškiai žinomos. Gerbiama Ingrida kaip tik ir sakė, kad jai nekyla nė menkiausių abejonių dėl mano politinės orientacijos arba Ukrainos paramos.
Jeigu ji pervedė, reiškia, ji iš dalies sutinka su mano politika, ar taip nebūtų logiška teigti?“ – pasiteiravo G.Nausėda.
Be to, prezidento teigimu, pirmajame ture J.Blažytė rėmė advokatą Igną Vėgėlę, o tai, kad dabar remia jį patį, reiškia, jog „įvyko transformacija ir manyje ji pamatė geresnį kandidatą“.
„Aš norėčiau reaguoti į vieną dalyką, kuris šitą situaciją, mano vertinimu, padaro labai sudėtinga. Visiškai neseniai buvo priimti sprendimai, įskaitant Valstybės gynimo tarybą (VGT), kuriai jūs pats vadovaujate, dėl mokymo misijų Ukrainai.
Kai jus remiantis žmogus sprendimą, kuriam vienbalsiai pritarė VGT ir vėliau jį patvirtino Seimas, vertina D.Medvedevo žodžiais, mano supratimu, tai nėra normali situacija, kiek ten pažiūros kitais klausimais sutaptų ar nesutaptų.
Man atrodo, kad tai kompromituoja institucijas ir jus, kaip VGT pirmininką“, – rėžė I.Šimonytė.
„Na, tai jūs turėtumėt tada priimti tam tikras išvadas ir, jeigu J.Blažytė turi tam tikrą konfliktą su mūsų įstatymais arba kitais teisės aktais, imtis priemonių, nes tai yra vykdomosios valdžios kompetencija“, – atšovė G.Nausėda.
Toks pasisakymas akivaizdžiai suerzino I.Šimonytę, kuri nurodė besitikinti, kad jai niekada nereikės sulaukti dienos, kai tokių priemonių tektų imtis premjerui.
Kaip šią savaitę rašė portalas lrytas.lt, ir taip dosniai turtingų šalies verslininkų remtas G.Nausėda prieš antrąjį rinkimų turą sulaukė įspūdingos didelių Lietuvos įmonių atstovų piniginės injekcijos. Tuo tarpu I.Šimonytę daugiausia rėmė ją iškėlusi partija.
Labiausiai susipyko dėl pensijų
Daugiausia aistrų į diskusiją įnešė pensijų klausimas. G.Nausėdos buvo pasiteirauta, prie kurio premjero daugiausiai kilo pensijos – prie Algirdo Butkevičiaus, Sauliaus Skvernelio ar I.Šimonytės. Jis atsakė, kad „labiausiai pensijos kilo prie prezidento Nausėdos“.
Šis prezidento pareiškimas sulaukė itin daug ir labai skirtingų žiūrovų reakcijų – vieni plojo, o kiti šaukė „gėda“. „Gerbiamiems ponams“, kaip išsireiškė šalies vadovas, G.Nausėda teigė norintis paaiškinti, kad pensijų indeksavimo sistema buvo sugalvota ne 2020 ar 2023 metais, bet 2019 metais, ir pirmą kartą įgyvendinta su S.Skvernelio Vyriausybe.
„Taip, šios Vyriausybės garbei turiu pasakyti, kad ši sistema liko egzistuoti ir toliau pensijos augo sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis. Tai jūs galite sakyti, kad čia jokio prezidento vaidmens nebuvo. Tiek to, tegul. Sakykime, taip ir yra, prezidentas čia nedalyvavo. Man svarbiausia, kad mūsų žmonėms pensijos auga ir kad jos augs toliau“, – kalbėjo G.Nausėda.
I.Šimonytė teigė visiškai sutinkanti, kad pensijos auga ir augs toliau, nepriklausomai nuo to, kas bus ministras pirmininkas ar prezidentas.
„Keistai man nuskambėjo pasakymas, kad prie šios Vyriausybės ir toliau tas vyksta, tarsi jūs tikėjotės iš manęs ko nors kito. Natūralu, kad įstatymą mes vykdome, ir vykdys bet kuri kita Vyriausybė.
Tai, kad darbo užmokestis Lietuvos ekonomikoje per pastaruosius kelerius metus augo dviženkliais skaičiais leido „Sodros“ pajamoms augti labai sparčiai, ir leido sparčiai indeksuoti pensijas, dėl ko yra labai džiugu“, – paaiškino premjerė.
Tuo metu G.Nausėda atkirto, kad „tikėjimas“ ar „netikėjimas“ šiuo atveju – netinkamos sąvokos.
„Kartais tikėjimas yra pagrįstas empirine patirtimi. Ir, jeigu prisimintume 2009 metus, tai situacija buvo kiek kitokia“, – priminė prezidentas.
Savo ruožtu I.Šimonytė pasiteiravo, ar prezidentas prisimena, kokia apskritai situacija buvo 2009-aisiais.
„Lyginti 2009 metus, kai ekonomika nukrito nuo skardžio, kai biudžetų pajamos susitraukė 30 proc., su situacija, kai pajamos auga 20 proc., man atrodo, yra nekorektiška, ir vien dėl to, kad ir tuo metu, ir dabar Vyriausybėje buvau aš, tai čia jau skamba, atsiprašau, bet truputį kaip R.Karbauskis, kuris visus 2020 metus gąsdino rinkėjus, kad išrinkus I.Šimonytę sumažės pensijos.
Kaip matote, atsitiko visiškai priešingai“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Šis premjerės atsakymas sulaukė tokių garsių ovacijų, kad G.Nausėda net pyktelėjo, jog jomis esą mėginama užgožti jo atsakymą.
„Jūs norite užploti mane? Suprantu, kad taktiškai labai geras veiksmas, bet aš vis tiek anksčiau ar vėliau pasakysiu“, – pradėjęs sakinį ir vidury jo sustojęs pareiškė prezidentas.
„Pajamos tikrai dramatiškai krito, 15 proc. krito ir BVP. Sakykite, o jos krito dėl to, kad jos norėjo nukristi? Ar vis dėlto joms buvo padėta šitaip smarkiai nukristi? Tai gal kalbėkime apie tai, kokia ekonominė politika tuo metu buvo vykdoma ir kodėl ji lėmė tokį katastrofišką, didžiausią Europoje BVP kritimą Lietuvoje, išskyrus Latviją?
Ir kodėl Lietuva 2020 metais, dar jums neatėjus į valdžią, sugebėjo per patį pandemijos įkarštį, per pirmąją pandemijos bangą, išlikti ties 0 proc.? Ir tai buvo mažiausias kritimas, arba jokio kritimo, kai tuo tarpu kitos ES valstybės nuvažiavo į apačią. Kodėl taip atsitiko?
Aš atsakysiu jums. Todėl, kad 2009 metais jūs vykdėte prociklinę politiką, tuomet, kai ekonomika smuko, jūs kėlėte mokesčius ir mažinote išlaidas. 2020 metais buvo didinamos išlaidos ir mažinami mokesčiai, kad verslas galėtų išgyventi. Štai jums ir atsakymas“, – rėžė G.Nausėda.
Jam atsakydama premjerė sunkiai valdėsi ir kiek pakėlė toną.
„Na, kad jau mes atėjome į tuos laikus, tai tada prisiminkime, kodėl Vyriausybei teko vykdyti prociklinę politiką. Todėl, kad prociklinę politiką iki tol vykdė kitos Vyriausybės, tai yra tos Vyriausybės, kurios buvo iki 2008 metų, kurios kartu su bankų kreditu perkaitino Lietuvos ekonomiką, kuri nusirito nuo skardžio tada, kada bankrutavo „Lehman Brothers“ ir mus ištiko pasaulio finansų krizė.
Ir mes dar neturėjome euro, gerbiamasis Gitanai, kurį mes turėjome 2020 metais, todėl skolinomės už super žemas palūkanas. Aš būčiau norėjusi 2009 metais turėti eurą ir „Sodros“ rezervą, bet aš jo neturėjau“, – kalbėjo I.Šimonytė.
„Na, kadangi jau prabilote apie palūkanas, tai teks priminti dar ir palūkanas, už kokias palūkanas A.Kubiliaus Vyriausybė skolinosi 2009 metais...“ – savo pasisakymą pradėjo G.Nausėda.
„O už kokias palūkanas jūs būtumėte paskolinęs A.Kubiliaus Vyriausybei?“ – jį pertraukė premjerė.
Jis atsakė, kad už tokias, kokias skolino Tarptautinis valiutos fondas – 2,5–2,8 proc., ką darė latviai.
„Ir nemažino pensijų?“ – šalies vadovo piktai perklausė I.Šimonytė.
„Pensijų būtų nereikėję mažinti, jeigu 2008 metais, prieš rinkimus, jų kažkas nebūtų padidinęs. Aš nenoriu minėti pavardžių, nes galbūt jums nebus malonu tas pavardes girdėti. Bet aš tiesiog negaliu atsistebėti, kaip jūs dabar kalbate visiškai priešingus dalykus, nei kalbėjote 2008 metais, dirbdamas tam pačiam A.Kubiliui, einančiam į valdžią“, – rėžė ji.
G.Nausėda ironiškai paklausė, ar turėtų premjerei atsakyti, ir ką kalbėjo 1968 metais.
„Man nereikia, kad jūs man pasakytumėte, ką jūs kalbėjote prie caro žirnio laikų, todėl, kad tai neturi nieko bendro su kontekstu. Kontekstas yra labai aiškus. Jūs manipuliuojate. Ir man dėl to yra labai gaila, todėl kad jūs tikrai pakankamai profesionalus ekonomistas, kad žinotumėte, kodėl Lietuvą ištiko tokia finansų krizė, kokia ištiko“, – apmaudo neslėpė premjerė.
„Miela Ingrida, aš tą sakau nenorėdamas jūsų įžeisti. Aš noriu tiesiog parodyti skirtumą, ką reiškia prociklinės politikos įgyvendinimas, ir ką reiškia anticiklinės politikos įgyvendinimas.
Kitaip tariant, paprastai ir ūkiškai pasakius – padėti visada yra lengviau ir pigiau, nei nepadėti“, – nurodė prezidentas.
Prezidento rinkimai vyks sekmadienį.
