Ji naujienų portalui lrytas.lt paaiškino, ką reiškia šalies agresorės sprendimas vienašališkai pakeisti sienas su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje bei kokius žingsnius dabar turėtų žengti pati Lietuva.
Dokumente, kurį parengė Rusijos gynybos ministerija, sakoma, kad Rusija ketina paskelbti dalį vandenų rytinėje Suomijos įlankos dalyje bei teritorijoje netoli Kaliningrado srities Baltijsko ir Zelenogradsko miestų savo vidiniais vandenimis.
Tam, kad galėtų pasiekti šį tikslą, Rusija pakeitė taškų, nustatančių bazines linijas, nuo kurių matuojamas Rusijos teritorinės jūros ir gretimos zonos palei pakrantę bei salas plotis, geografines koordinates.
Remiantis vyriausybės nutarimo priedu, pasienyje su Suomija Rusijos vyriausybė planuoja pakoreguoti koordinates prie Jagrų, Somerso, Hoglando, Rodšero, Malyj Tiuters ir Vigrundo salų, taip pat prie šiaurinės įplaukos į Narvos upę. Tuo metu pasienyje su Lietuva Rusija ketina peržiūrėti teritorijas palei Kuršių neriją, Tarano kyšulį ir Baltijos neriją.
VU Teisės fakulteto docentė I.Isokaitė-Valužė teigė, kad tikrų faktų, ką iš tiesų sumanė Rusija, šiandien iki galo nežinome. Visgi, pasak jos, galima išskirti du variantus, ką toks Kremliaus planas galėtų reikšti.
„Pagal skelbiamą informaciją tarsi yra kalbama apie su siena jūroje susijusių taškų koregavimą, bet mes turime dvi linijas – pakrantės liniją, nuo kurios matuojame sienas į jūros pusę, ir yra sienų taškai su kaimyninėmis valstybėmis.
Dėl sienos su valstybėmis yra labai griežta procedūra. Dėl jūros sienų Lietuva su Rusija dirbo kelerius metus, kartu su specialistų, ekspertų komisija. Buvo ginčų, buvo visokių pokyčių ir reikėjo reaguoti, bet galiausiai pavyko pasiekti (susitarimą, – aut.past.) dėl sienų jūroje, įtvirtinti jas dvejose sutartyse, nes sausumos siena ir siena teritorinėje jūroje yra valstybės suverenitetas“, – aiškino I.Isokaitė-Valužė.
Anot jūrų teisės ekspertės, bet kuriuo atveju valstybės tik savo sutarimu, laisva valia sudaro sutartis, kuriose labai smulkiai aprašomi jūrų taškai popieriuje, o tada jie pažymimi ir fizinėje erdvėje.
„Tai yra pagal tarptautinę teisę baigta procedūra – tik šitos sienos yra legitymios, tos sutartys yra paskelbtos, notifikuotos, deponuotos Jungtinėse Tautose. Vadovautis valstybės gali tik jomis ir vienašališkai valstybė negali tarptautinių įsipareigojimų dėl sienų pakeisti, praplėsti teritorijos, kažkaip pastumti.
Žinoma, to yra buvę praktikoje – pavyzdžiui, bandymas Kinijoje pilti dirbtinius pylimus ir nuo jų atsistūmėti pakrantės taškus, pasimatuoti į priekį daugiau, tai šiuo atveju jeigu Rusija tą pakrantės liniją, nuo kurios matuojame, darytų korekcijas, išorinėms sienoms su kaimynėmis tai nėra jokia priežastis tų sienų keisti“, – dėstė pašnekovė.
I.Isokaitės-Valužės teigimu, politiniu lygmeniu į tokius dalykus reaguoti reikia, bet praktiškai fizinėje erdvėje perstumti valstybės sienas jokių galimybių nėra.
„Galima palyginti su tuo, jog turime ir Rusijos praktiką – skelbti ieškomų asmenų sąrašus, tai įvairūs tokie vidaus įstatymai tarptautinės teisės požiūriu nieko neduoda, nebent sukelia valstybei atsakomybę.
Dėl Baltijos jūros, kaip ir kiekvienos jūros, atitinkamai tarp kaimyninių valstybių dažniausiai yra dvišalės derybos. Tose derybose yra atspirties taškas, projektuojamos linijos, yra tam tikrų taisyklių, bet yra ir erdvės įrodinėti, į kurią pusę tą liniją pastumti. Po ekspertų derybų susitarimuose įtvirtinama jau galutinėje stadijoje tarptautinėse sutartyse.
Keisti sutartį gali nebent valstybės jų abipusiu sutarimu, jeigu iš tiesų toks poreikis būtų. Bet čia jau ekstremalūs atvejai – klimato kaita ar cunamiai, kur jau yra salos užliejimas ar drastiški pokyčiai tą susitarimą inicijuoti“, – aiškino VU Teisės fakulteto docentė.
I.Isokaitė-Valužė priminė, kad valstybių sienos yra itin saugomos, nes jos siejamos su teritoriniu vientisumu, tarptautinių santykių stabilumu, ir apskritai tos sienos pagal Helsinkio baigiamąjį aktą Europoje yra nekintamos.
„Mes turime sieną sausumoje, sieną jūroje, ir iš esmės jų korekcijai priežastis nėra nei karo veiksmai, nei sveikatos epidemijos, nei ekonominės krizės – tai nedaro įtakos sutarčių galiojimui. Jos yra pasirašytos ir turi būti taikomos – tiksliai, neiškraipant ir nebandant jų apeiti ar panaikinti nacionalinės teisės priemonėmis“, – portalui lrytas.lt teigė jūrų teisės ekspertė.
Kaip į Rusijos planą toliau turėtų reaguoti Lietuva? Pasak I.Isokaitės-Valužės, dabar svarbiausia diplomatinėmis priemonėmis iki galo išsiaiškinti tikrąją situaciją, tačiau panikuoti dėl tokių Rusijos veiksmų nereikėtų.
„Nežinau, ar į visus Rusijos veiksmus reikia taip jau reaguoti ta prasme, kad daug pažeidimų yra iš tos valstybės pusės ir mes jau įpratę matyti tą gausą.
Svarbu Rusijai priminti ir reikalauti informacijos, bet realybėje nacionaliniai veiksmai, pokyčiai Rusijos vidaus teisėje fiziškai sienų neperstums, nebent čia su karo laivais būtų bandoma plaukti.
Tada, žinoma, Lietuva turėtų ginti savo teritorinį vientisumą“, – akcentavo specialistė.
