Visgi, analitikas įsitikinęs, kad Rusija planuoja surengti ir pavojingesnių diversijų Lietuvoje – sprogdinimus, padegimus ir išpuolius prieš kritinę šalies infrastruktūrą. Pagrindinis klausimas, anot jo – kaip į tai sureaguos Vakarų valstybės.
Mįslingi atvejai
Iš pradžių – išpuoliai prieš paminklus Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Tada – Rusijos opozicionieriaus užpuolimas Vilniuje, o šį mėnesį – paslaptingi gaisrai.
Gegužės 9-ąją Vilniuje, apie 4 valandą nakties, IKEA sandėlyje kilo gaisras, kurį likviduoti ugniagesiams pavyko tik apie dešimtą valandą ryto. Atvira liepsna 54 m2 plote degė metaliniai stelažai su prekėmis: čiužiniai, plytelės, baldai, plastikiniai maišeliai.
Policija paskelbė, kad gaisras galimai kilo dėl padegimo, ir kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.
Penktadienį Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pabrėžė, kad pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas, todėl paragino visuomenę bei verslus imtis prevencinių veiksmų saugumo atžvilgiu.
„Padegimų grėsmė, ką matome iš kaimyninių valstybių, egzistuoja ir Lietuvoje. Todėl kviečiame įmones ir saugos tarnybas būti labai budrioms, stebėti situaciją, fiksuoti galimus įtartinus incidentus“, – ragino V.Vitkauskas
NKVC nurodė, kad „Telegram“ programėlės susirašinėjimuose Lietuvoje siūlomas „lengvas darbas“, už kurį būtų mokama kriptovaliuta. Iki šiol tokie kvietimai buvo ne lietuvių kalba.
Panašūs incidentai buvo fiksuoti ir Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Ispanijoje. Tuo metu gegužės pradžioje kilus gaisrui dideliame Lenkijos prekybos centre, pastatas sudegė beveik iki pamatų.
Pirmadienį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad kai kurie pastarojo meto incidentai Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje buvo sabotažo aktai, vykdomi Rusijos užsakymu. Tarp jų D.Tuskas įvardijo ir IKEA sandėlio padegimą Vilniuje.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda nurodė, kad panašios diversijos gali kartotis.
Dar nebuvo pats pavojingiausias ginklas
Tai, kas vyksta dabar, buvo tik laiko klausimas, įsitikinęs analitikas M.Laurinavičius. Visomis šiomis diversijomis, anot jo, Rusija siekia dviejų dalykų – visuomenės bauginimo ir destabilizacijos.
„Jeigu jiems pavyktų tą kampaniją išvystyti, tada prasidėtų visokie komentarai, kad valdžia nesusitvarko. Galbūt iš to kiltų kokie politiniai neramumai ar bent jau būtų pasiektas susipriešinimas“, – įvertino M.Laurinavičius.
Rusijos vykdomas sabotažas, terorizmas, anot analitiko – nėra naujiena, tačiau šiuo metu yra stebimas tokios veiklos suaktyvėjimas. Kodėl būtent dabar? M.Laurinavičius teigė matantis šiuos Rusijos veiksmus kaip platesnio paveikslo dalį.
„Tiesą sakant, tai nėra pats pavojingiausias dalykas, nors tie padegimai jau yra žingsnis į priekį tiek destabilizacijos, tiek įvairios žalos atžvilgiu. Bet yra pavojingesnių dalykų, ką jie tikrai planuoja ir nežinia kada gali panaudoti – tai yra rimtos atakos prieš infrastruktūrą“, – įvardijo analitikas.
M.Laurinavičiaus teigimu, toliau Rusija gali imtis ne tik padegimų, bet ir įvairios kritinės infrastruktūros sprogdinimo. Tai gali būti Lietuvos energetika, vandens tiekimo sistemos, geležinkeliai, keliai, telekomunikacijos, povandeniniai kabeliai.
„Tai yra rimtos atakos prieš infrastruktūrą, ir jie tikrai tam ruošiasi, tą planuoja. Klausimas tik kada tai gali būti naudojama ir ar Vakarams pavyks nuo to apsisaugoti.
Nes tai yra žaidimas iš dviejų pusių: viena pusė planuoja ir stengiasi įgyvendinti tuos planus, o kita pusė stengiasi apsisaugoti“, – dėstė jis.
Karo dalis
Nepaisant to, kad, analitiko manymu, tokių Kremliaus veiksmų reikėjo tikėtis, visgi M.Laurinavičius pasigenda Vakarų šalių dėmesio Rusijos pradėtam hibridiniam karui Vakaruose.
„Tai, kas vyksta dabar, buvo tik laiko klausimas, nes Rusijai reikia laimėti karą. Jie į tai žiūri skirtingai negu mes – jie tai mato kaip karą prieš Vakarus. O Vakarai iki šiol nesugeba žiūrėti į tai kaip į karą prieš Rusiją, gintis nuo karo prieš Rusiją“, – kalbėjo analitikas.
Anot M.Laurinavičiaus, viena Rusijos karo prieš Vakarus dalis yra kinetinis karas Ukrainoje, bet kita dalis – tai neketinis karas prieš Vakarus.
„Visiškai akivaizdu, kad jiems reikia tą karą laimėti, todėl jie darys viską. Todėl dabar yra dar pavojingesnė dalis – į ją jau reikia žiūrėti. Deja, mums tai gresia. (...) Viso to, deja, ne tik galime tikėtis, bet ir privalome būti pasiruošę, kad tai gali bet kuriuo metu pradėti vykti ir vykti ne tik tokiais atsitiktiniais dalykais, bet gana masiškai“, – prognozavo jis.
Politikų vaidmuo
Lietuvos politikai ir valdžios institucijos jau susilaukė kritikos, kad apie Rusijos diversijas nekomunikuoja, kad informaciją apie sulaikymus ir Rusijos vaidmenį šiose atakose šalies gyventojai sužinojo tik iš Lenkijos premjero.
M.Laurinavičiaus manymu, Lietuvos politikai iš tiesų ne visai tinkamai komunikuoja apie tai, kas vyksta šalyje.
Visgi, iš vienos pusės analitikas teigė matantis gana pagrįstą kritiką teisėsaugos institucijoms, kad šios kažko visuomenei nepraneša.
„Reikėtų vengti to norėjimo, kad Prokuratūra atsiskaitytų tą pačią minutę ir paaiškintų visuomenei, kas įvyko, vos ne pirštu parodant ir išaiškinant visą schemą. Deja, to visuomenėje yra. Reikėtų vengti kaltinimų spec. tarnyboms, kad neva jos nieko nedaro“, – pastebėjo M.Laurinavičius.
Kita vertus, anot jo, politinė komunikacija šiuo atveju galėtų būti geresnė.
„Tai jokiu būdu neturėtų būti gąsdinimas, nes ir taip visuomenė yra per daug išgąsdinta. Tam yra viešųjų ryšių ir krizių komunikacijų specialistai, kurie turėtų rasti formą, kurie turėtų būti į tai įtraukti, kaip paaiškinti visuomenei, kokioje situacijoje mes esame, ir kad dėl viso to, kas vyksta dabar, nereikėtų aikčioti, nes mes tokioje situacijoje gyvename ir, deja, gyvensime dar pakankamai ilgą laiką – mažų mažiausiai kol šis režimas Rusijoje nežlugs.
O kadangi už Rusijos nugaros stovi Kinija, nėra jokių garantijų, kad net ir režimui Rusijoje žlugus, mes galėsime pamiršti šią situaciją. Tokios komunikacijos labai pasigendu – bet ramios ir aiškinančios“, – pabrėžė jis.
