Daug pažadų dalijusi valdančioji koalicija nuvylė, o mūsų šalies politikai esą vis dar užsimerkę prieš faktą, kad jau atsiliekame ne tik nuo Vakarų, bet ir kaimyninių valstybių, tokių, kaip Estija bei Latvija.
Kai kurie Vilniaus miesto savivaldybės nariai piktinasi būsimu renginiu ir kelia klausimus, ar jis tikrai turi būti finansuojamas iš miesto biudžeto sąskaitos.
O į eitynes pakviesti aukščiausi šalies vadovai jau skuba pateikti savo atsakymus, tačiau tarp jų prezidento – nėra.
Šventė – be ilgai lauktų „dovanų“ iš politikų
Birželio 8 dieną vyksiančios „Lithuanian Pride“ eitynės „Už lygybę!“, kuriose tikimasi sulaukti 20 tūkst. dalyvių, bus kitose valstybėse birželio mėnesį rengiamų garsių paradų atitikmuo – renginio dalyviai, kaip įprasta, žygiuos centrinėmis miesto gatvėmis, o galiausiai viską vainikuos koncertas Vingio parke.
Šiemet eitynių maršrutas bus ilgesnis, nei įprastai. Jų dalyviai 16 val. savo kelionę pradės nuo sostinės Bernardinų sodo ir Gedimino prospektu keliaus iki pat Vingio parko. 17 val. ten nugriaudės „drag“ karalienių šou, kurių gretose – ir tarptautinės žvaigždės, koncertuos būrys žinomų šalies atlikėjų.
Kaip pasakojo Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko, šis renginys išskirtinis ir tuo, kad prie jo jungiasi įmonės, kurios savo darbo aplinkoje LGBTQ+ nariams stengiasi sudaryti tokias pačias sąlygas, kaip ir heteroseksualiems asmenims.
„LGBTQ+ bendruomenė turi jausti palaikymą ne tik iš savo pirmo rato, bet ir iš LGBTQ+ draugiškų įmonių. Šis akcentas bus vienas iš pagrindinių. Jeigu politikai nesupranta mūsų poreikių arba atvirai juos ignoruoja, įmonės gali atliepti mūsų lūkesčius, galime tikėtis jų paramos bei palaikymo ten, kur mums to reikia“, – portalui lrytas.lt sakė V.Simonko.
Žygiuoti kartu su LGBTQ+ bendruomene iniciatyvą jau parodė 25 Lietuvoje veikiančios įmonės, tarp kurių – „Bitė Lietuva“ bei „Western Union Lietuva“.
Eitynių dalyviai šį renginį pristato ne kaip protesto akciją, bet šventę. Tik ar švęsti yra ką? V.Simonko pripažįsta, kad lūkesčiai, kuriuos LGBTQ+ turėjo po 2020 metų Seimo rinkimų, buvo gerokai per dideli – nebuvo įgyvendinas nei pilnas, nei dalinis „pažadų paketas“.
„Mes matome, kad valdančiajai daugumai nepavyko priimti mums svarbių įstatymų – nebuvo priimtas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuriam mes turėjome nemažai pastabų, taip pat nebuvo sureguliuoti translyčių asmenų klausimai, nebuvo panaikintas gėdingas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos straipsnis apie LGBT propagandą.
Nebuvo politinio noro sutvarkyti situaciją su LGBTQ+ bendruomenės poreikiais. Mes atsiliekame jau ne tik nuo Vakarų Europos, bet mums jau lenkia ir estai, ir latviai. Tai pakankamai liūdina.
Manau, kad šitas klausimas iškils ir bus matomas eitynėse. Didžioji dalis mūsų bendruomenės vienaip arba kitaip demonstruos tą nusivylimą. Tai yra proga pasakyti, kokie lūkesčiai buvo, yra ir bus ateityje“, – kalbėjo LGL pirmininkas.
O progų eitynes paversti švente, anot V.Simonko, galima surasti ir patiems – esą reikia parodyti politikams, kad slėptis spintoje šiais laikais niekas nesiruošia.
Pakvietė ir šalies vadovus, išskyrus prezidentą
Kasmet sostinėje rengiamos eitynės sulaukia nemažai susidomėjimo ir iš užsienyje gyvenančių LGBTQ+ bendruomenės narių, kurie atvyksta čia ir išreiškia palaikymą. Kaip jie mato Lietuvą tarptautiniame kontekste? Ar nesame jiems tamsus miškas?
„Pakankamai ilgą laiką Lietuva ir mūsų politikai formavo tokį įvaizdį, ir jis buvo pagrįstas. Per ilgą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo daug iniciatyvų, kurios praėjo per Seimą. Palyginus su kitomis Europos šalimis, mes visada buvome vertinami pakankamai žemai. Mes matome, kad šita situacija nesikeičia, o kai kuriais atvejais netgi turime regresą.
Šis momentas mane, kaip ilgametį aktyvistą, labai neramina. Bandau suprasti, kur mes galime nueiti, žinant, kad šiais metais dar turėsime Seimo rinkimus. Koks bus tas Seimas ir kiek jis bus pasiruošęs bent iš dalies stabdyti šitą regresą, pagelbėti mūsų bendruomenei, kuri masiškai, ypač jaunimas, išvažiuoja iš šalies.
Eilinį kartą duodame šansą mūsų politikams pasitaisyti“, – nusivylimo neslėpė V.Simonko.
Beje, LGBTQ+ eitynės vyks Europos Parlamento (EP) rinkimų išvakarėse. Tai gali būti paskutinė proga pasireklamuoti šios bendruomenės kritikams.
„Tokių skandalistų visada yra ir jie ateina neprašyti. Tam ir yra policija, kuri šitą procesą stebi. Viešojoje erdvėje viskas yra matoma, taip kad paliekame šitą darbą policijai, su kuria šiuo klausimu mes turime glaudžius santykius“, – tvirtino LGL pirmininkas.
Į eitynes organizatoriai pakvietė ir Vilniaus miesto merą Valdą Benkunską, taip pat – aukščiausius šalies vadovus – Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę. Prezidentui Gitanui Nausėdai asmeninio pakvietimo nuspręsta nesiųsti.
„Aš manau, kad mes visi suprantame, jog jis turi savotišką požiūrį į šitą bendruomenę. Jis pats apsispręs, ar jam reikia žygiuoti, ar ne. Jūs jį pakvieskit. Eitynės yra atviros visiems“, – šyptelėjo V.Simonko.
Tiesa, ministrė pirmininkė I.Šimonytė jau atsakė, kad renginyje dalyvauti negalės, nes tądien turės kitų reikalų. Savo ruožtu V.Čmilytė-Nielsen eitynėse žygiuoti planuoja.
Sostinės meras V.Benkunskas kol kas neatsakė, ar ketina pasirodyti renginyje.
Sulaukė kritikos dėl savivaldybės paramos
Eitynės jau spėjo susilaukti ir kritikų dėmesio. Vilniaus miesto tarybai priklausantys Nacionalinio susivienijimo atstovai piktinasi savivaldybės sprendimu renginiui skirti 14 tūkst. eurų finansinę paramą.
„Prašau atšaukti 14 tūkst. eurų paramą festivaliui ir sutaupytas lėšas panaudoti ne ideologiniams projektams remti, bet skirti aktualiausioms socialinės paramos programoms“, – teigiama Nacionalinio susivienijimo atstovo sostinės taryboje Almanto Stankūno viešai išplatintame kreipimesi.
Pasak tarybos nario, sostinės parama šiam festivaliui esą neturi nieko bendro su socialiai atsakingo miesto misija ir pareiga užtikrinti lygias galimybes.
A.Stankūnas taip pat tikina, kad šio renginio privilegijavimas skiriant prašomą lėšų sumą paneigtų socialinės lygybės principus. Be to, politikas kritikuoja ir tai, kad šių eitynių finansavimo klausimas svarstomas tik savivaldybės administracijoje.
„Visi tokie prašymai negali būti paliekami spręsti tik savivaldybės administracijai, nes dėl Festivalio viešumo ir visuomenę skaldančio jo pobūdžio yra būtina tokius prašymus aptarti dalyvaujant vilniečių išrinktiems Vilniaus miesto tarybos nariams“, – nurodė A.Stankūnas.
Išgirdęs apie tokius kritikus V.Simonko nusijuokė.
„Žinau, kas tai rašo ir kas tai komentuoja. Norėjau apibūdinti tuos komentatorius pakankamai negeru žodžiu, bet aš to nedarysiu. Tik noriu pasakyti, kad ta nedidelė parama iš savivaldybės buvo gauta dalyvaujant konkurse, jame galėjo dalyvauti ir dalyvavo pakankamai daug organizacijų. Tie, kurie atitiko prioritetus, gavo paramą.
Tai buvo praktiškai pirmas kartas, kai mes gavome tokią sumą ir aš dėkingas savivaldybei, kuri supranta, kad ji, kaip Vilniaus miestas, yra atviras visiems, nepriklausomai nuo lytinės orientacijos ir tapatybės.
Džiaugiuosi, kad Vilnius rodo gerą pavyzdį, daug geresnį, nei parodė Kaunas. Raginu miestą ir toliau nekeisti savo kurso“, – teigė jis.
