Antradienio rytą į šį tunelį sostinės savivaldybės atstovai pakvietė pasidairyti ir žurnalistus, paaiškinę, kam norėtų jį panaudoti ateityje.
Ką atrado meras?
Tunelis, kurį paskelbė atradę Vilniaus savivaldybės atstovai, yra po Konstitucijos prospektu, šalia Lietuvos Statutų gatvės, tiesiai prieš Nacionalinę dailės galeriją.
Į 57 metrų ilgio, 5,75 metrų pločio ir 2,35 metrų aukščio tunelį galima patekti pro siaurą, įprastai uždengtą, šulinio tipo angą.
Nusileidus į apačią galima pamatyti buvusią greičiausiai požeminės perėjos konstrukciją, taip pat ir užsilikusių užrašų ant sienų, pajusti didelį kiekį užsilikusių CO2 dujų.
Vilniaus miesto tvarkymo įmonės „Grinda“ Komunikacijos skyriaus vadovas Egidijus Steponavičius pasakojo, kad šio tunelio amžius galėtų siekti 40 metų – jis galėjo būti pastatytas apie 1986–1987 metus.
Tačiau, anot jo, kai buvo vykdomas Konstitucijos prospekto remontas ir rekonstrukcija, kai gatvė buvo platinama, tunelio poreikis buvo nedidelis, todėl 2003 metais jis buvo užmūrytas.
„Grindos“ atstovas neatmetė, kad tokių užmūrytų, nebenaudojamų tunelių Vilniaus mieste galėtų būti ir daugiau.
„Jų nėra labai daug – reikėtų pasikelti senus žemėlapius ar seną techninę dokumentaciją, bet pačios požeminės perėjos nėra toks labai senas išradimas, kuris būtų dažnai naudotas – tik maždaug nuo 1980 metų.
Praktiškai visos didesnio intensyvumo gatvės, kurios buvo statomos nuo 1980-ųjų pradžios, teoriškai gali turėti požeminių perėjų“, – pasakojo E.Steponavičius.
Susilaukė pašaipų
Pirmadienį apie atrastą „slaptą tunelį“ paskelbęs sostinės meras V.Benkunskas iš karto susilaukė vilniečių pastabų, kad šis „atrado“ jau seniai egzistavusią perėją, kuria dalis miesto gyventojų ir naudojosi.
Pats V.Benkunskas antradienį žurnalistams savo atradimą argumentavo tuo, kad tai yra „daiktas, apie kurio egzistavimą pastaruosius kelis dešimtmečius popieriniame lygmenyje niekas nežinojo“.
„Tas tunelis buvo padarytas, bet buvo neeksploatuojamss. Jis vedė į Šnipiškes, kurios prieš kelis dešimtmečius buvo visai kitokios negu dabar.
Ir turbūt apie 2000 metus, kai Nacionalinė dailės galerija buvo rekonstruojama, iš esmės nuo to laikotarpio šis tunelis iš miesto orbitos yra dingęs, nes mes neturime jokių planų, jokių registracijų. Tas tunelis yra neregistruotas, bešeimininkis turtas“, – aiškino sostinės meras.
„Ne be reikalo yra tokia patarlė: viskas, kas nauja, yra naujai atrastas senas dalykas“, – pridūrė jis.
Mero teigimu, apie šį tunelį dabartinės sostinės administracijos darbuotojai sužinojo pradėję ieškoti priedangų ir slėptuvių, peržiūrėję požeminę Vilniaus miesto turto dalį.
„Ieškodami priedangų ir slėptuvių pamatėme, kad brėžiniuose jis yra, bet iš tiesų negalėjome nuspėti, ar, darant Konstitucijos prospekto pertvarkas, jis yra užverstas žemėmis ar statybinėmis medžiagomis. Ir iš tiesų tą archeologiją šiokią tokią reikėjo padaryti“, – nurodė jis.
Šiuo metu mokslininkai jau vertina techninę tunelio būklę, ir, po kelių savaičių gavus jų išvadas, bus sprendžiama dėl jo panaudojimo: ar tai galėtų būti požeminė pėsčiųjų perėja, ar priedanga oro pavojaus atveju.
Savo ruožtu „Grindos“ atstovas E.Steponavičius pabrėžė, kad ekstremalios situacijos atveju kiekvienas rūsys, įgilinimas gali tapti priedanga nuo nuolaužų.
Tuo metu jeigu būtų pasirinkta įrengti požeminę perėją, darbai galėtų užtrukti ir iki dvejų metų – anot E.Steponavičiaus, kai kurios tunelio konstrukcijos yra pažeistos, reikia tvarkyti hidroizoliaciją ir kitus dalykus, tunelis šiuo metu neatitinka ir normatyvinio gylio – reikėtų didinti jo aukštį tunelį įgilinant.
Oponentai siūlo „premiją“
Žinią apie atrastą tunelį sostinės meras V.Benkunskas pirmadienį paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Nors atrodo, kad Vilnių pažįstam tikrai gerai, kartais unikalūs atradimai gali būti visai po nosim. Senuose žemėlapiuose atradom, jog po Konstitucijos pr., netoli Nacionalinės dailės galerijos, yra slaptas tunelis. Tą teritoriją kruopščiai ištyrę, įsitikinome, kad tunelis tikrai yra!
Ilgai nelaukus, per šulinį atvėrėme įėjimą ir su komanda leidomės į tikrą lobių medžioklę – per šulinį nusileidom į požeminį tunelį. Nors aukso neradom, bet galimybių tunelį naudoti matom“– savo „Facebook“ paskyroje rašė V.Benkunskas.
Anot mero, šulinį dar analizuoja mokslininkai, bet tikimasi, kad ateityje jis galėtų tapti vilniečiams patogia požemine perėja.
„Kuri dar palengvintų pėsčiųjų, dviratininkų judėjimą Konstitucijos pr. Tokios jungties mieste reikia, o jos įrengimas ne nuo nulio leistų tą padaryti reikšmingai greičiau ir pigiau. Vilnius nenustoja stebinti!“ – rašė V.Benkunskas.
Tiesa, tokią V.Benkunsko nuostabą gesino dalis vilniečių, pabrėžę, kad apie šią požeminę perėją žinojo jau daugybę metų. Vienas iš tokių – Seimo narys Tomas Tomilinas, viešai nusistebėjęs Vilniaus miesto mero atradimu.
„Šv.Kristoforo statulėlės nevertas, bet mūsų sostinės meras ryškiai pretenduoja į Kristupo Kolumbo premiją. Atrado slaptą tunelį! Aš visą vaikystę vaikštinėjau ta požemine perėja šalia Nacionalinės dailės galerijos, kurią meras pavadino slapta. Tai buvo normali vieša perėja su laiptukais. Aš nesuprantu, savivaldybėje nedirba vilniečių kuriems bent 40 metų?
Tą tunelį uždarė buvusios valdžios, nes jiems nerūpėjo pėstieji, o tik pajamos iš prastų dešiniojo Neries kranto NT projektų ir automobilių eismas, bet kaip galima vadinti Zuoko laikais sunaikintą tunelį slaptu? Tai gal ir Zuokas neegzistavo?
Gal tai ne žmogus, o pikta legenda?“ – savo feisbuko paskyroje rašė T.Tomilinas.
Tiesa, dalis vilniečių nurodė, kad požeminė perėja buvo skirta požeminiam tramvajui. Tačiau sostinės savivaldybės atstovai jokios informacijos apie tai nepateikė.
