„Nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko daugiau kaip 3400 vaikų, kurie atvyko lydimi, bet be tėvų. Galbūt jie atvyko su mokytojais, gal su įstaiga, gal su sporto mokykla, kaimyne, giminaičiu ar emociniais ryšiais susijusiu asmeniu“, – LRT radijui penktadienį kalbėjo I. Skuodienė.
„Metų pradžioje tokių vaikų buvo 637. Šis skaičius tikrai sparčiai kito – dalis vaikų grįžo į Ukrainą, dalies tėvai išsiuntė juos saugiai į kitą valstybę, kai kurios šeimos teigė saugiai persikėlusios kažkur į kitą vietą Ukrainos viduje, kiti tėvai patys priėmė sprendimą išvykti į kitą valstybę. Be to, kai kurie vaikai neteko lydimojo statuso, nes patys tėvai atvyko čia (į Lietuvą – ELTA)“, – pažymėjo tarnybos vadovė.
ELTA primena, kad naujausiais kovo mėnesį paskelbtais Migracijos departamento duomenimis, leidimus laikinai gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu iš viso turi 41 422 Ukrainos karo pabėgėliai. Palyginus šių metų rodiklius su praėjusių metų informacija, darytina išvada, jog Ukrainos karo pabėgėlių skaičius mūsų šalyje nusistovėjo, nurodė departamentas.
Primenama, kad Ukrainos karo pabėgėliams taikomą laikinosios apsaugos mechanizmą Europos Sąjunga metams aktyvavo 2022-ųjų kovo 4 dieną, o po to dusyk jį pratęsė – iki 2024 m., o vėliau – iki 2025 m. kovo.
Būtent šiuo pagrindu Ukrainos piliečiams ir jų šeimų nariams, nuo Rusijos agresijos pasitraukusiems į Lietuvą, ir yra išduodami leidimai laikinai gyventi šalyje.
Ilma SkuodienėValstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybakaras Ukrainoje
Rodyti daugiau žymių
