VRK savo sprendimo nekeičia: D. Štraupaitė negalės dalyvauti EP rinkimuose

„Netenkinti partijos „Laisvė ir teisingumas“ gegužės 1 dienos pareiškime nurodyto prašymo skubiai panaikinti Vyriausios rinkimų komisijos gegužės 2 d. sprendimą“, – posėdžio metu parengtą išvadą pristatė VRK pirmininkė Lina Petronienė.

VRK taip pat nusprendė netenkinti D. Štraupaitės gegužės 16 d. pateikto prašymo ją įregistruoti kandidate politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatų sąraše į EP.

Sprendimą neregistruoti D. Štraupaitės kandidate EP rinkimuose VRK priėmė gegužės pradžioje, remiantis naujausiomis Rinkimų kodekso pataisomis, numatančiomis, jog asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, negali būti renkamas.

D. Štraupaitė posėdžio metu piktinosi šiuo VRK sprendimu.

„Jūs esate ne dievai, jūs priimate politinius sprendimus ir vykdote taip pat politinius sprendimus Seimo (...), galbūt tikslingai priimamus kai kuriais atvejais“, – sakė D. Štraupaitė.

„Aš žinau, kad galiu būti renkama. Ir įrodysiu tai teismuose, jeigu to prireiks“, – pabrėžė ji.

Visgi dalis VRK narių akcentavo, kad leidus D. Štraupaitei dalyvauti EP rinkimuose būtų pažeistas kitų kandidatų lygiateisiškumo principas.

„Kitaip mes taip pat iš savo pusės pažeisime lygiateisiškumo principą kitų kandidatų atžvilgiu. Nes jie neturi tokios situacijos ir jie gali kandidatuoti. Dabar mes turime situaciją, kuri, pagal mane, draudžia žmogui būti kandidatu ir mes jam leidžiame iš esmės kol kas vadovaudamiesi prielaidomis“, – sakė VRK narė Olga Kilinova.

Visgi jos kolegė Inga Milašiūtė laikėsi kitokios pozicijos. Pasak VRK narės, daug didesnė žala būtų, jei D. Štraupaitė rinkimuose dalyvauti negalėtų.

„Aš manau, kad žala D. Štraupaitei leidus kandidatuoti sąraše tikrai bus mažesnė nei apribojus jos galimybę realizuoti savo pasyviąją teisę“, – akcentavo I. Milašiūtė.

„Mes dvigubai tą patį žmogų baudžiame“, – sakė VRK narė.

Siūlymą neregistruoti D. Štraupaitės kandidate EP rinkimuose palaikė 3 VRK nariai, 7 balsavo prieš, o susilaikiusiųjų nebuvo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paprašė Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinti, ar Rinkimų kodekse nustatytas draudimas registruoti į Europos Parlamento rinkimus kandidatą, kuris nėra atlikęs bet kokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, yra proporcingas teisės būti renkamam ribojimas.

Pernai įsigaliojus Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiui, D. Štraupaitei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas būti skiriamai į tam tikras pareigas – tebegalioja ir nėra pasibaigusi.

ELTA primena, kad 2019 m. Panevėžio apygardos teismas D. Štraupaitę pripažino kalta dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Politikei apskundus šį sprendimą Apeliaciniam teismui, pastarasis padidino jai anksčiau skirtą baudą, panaikino trejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.

Visgi, 2023 m. kovą apygardos teismas patikslino savo sprendimą ir nutarė, jog dėl korupcijos nuteista politikė negali būti renkama į meres, tačiau Apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino.

Tokie teismų sprendimai praėjusių metų kovą sukėlė ažiotažą, nes VRK turėjo keisti savo sprendimus ir iš naujo surengti Visagino mero rinkimus.