Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras J. Laucius, komentuodamas nuteistųjų kasacinius skundus, atkreipė dėmesį į tai, kad dalis nuteistųjų kvestionuoja teisėsaugos veiksmų pagrįstumą, teisėtumą, ypač jų atžvilgiu vykdytą sekimą.
Prokuroras pažymėjo, kad tiek buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio, tiek buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio, tiek ir kitų nuteistųjų atžvilgiu kriminaliniai žvalgybos tyrimai buvo atliekami su teismo leidimu.
„Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti teismo, vėliau pratęsti. (...) Šie kriminalinės žvalgybos tyrimai visiškai atitiko baudžiamojo proceso tikslus“, – dėstė J. Laucius.
„Vykdant kriminalinės žvalgybos tyrimą, žmogaus teisės nebuvo pažeistos“, – pridūrė prokuroras.
Anksčiau nuteistasis R. Kurlianskis teisme sakė esantis nustebęs, kad buvo sekamas apie 11 metų. Jo įsitikinimu, tokie teisėsaugos veiksmai prieš jį buvo pertekliniai ir neteisėti.
Prokuroras savo kalboje paminėjo ir nuteistųjų argumentus dėl politikų komentarų apie „MG Baltic“ bylą. Nuteistieji, cituodami įvairių aukštus postus politikoje užimančių pareigūnų pasisakymu apie bylą, bando įrodyti, jog šiais komentarais buvo daroma įtaka teismui.
J. Lauciaus įsitikinimu, kadangi byla buvo rezonansinė, tai natūralu, kad pareigūnai galėjo pasisakyti apie bylos eigą.
„Pareigūnų pasisakymai niekaip nedarė įtakos teismo sprendimui“, – pažymėjo prokuroras.
Nuteistieji savo kasaciniuose skunduose kelia klausimą dėl apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio Apeliacinio teismo galima šališkumo, mat vienas iš sprendimą priėmusių teisėjų Albinas Bielskis vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.
J. Laucius tvirtino nesutinkantis su tokia pozicija. Jis priminė, kad A. Bielskiui specialiojo liudytojo statusas buvo panaikintas. Be to, prokuroro įsitikinimu, vadinamosios teisėjų korupcijos ir „MG Baltic“ bylų sieti nereikėtų.
„Bylos niekaip nesusijusios. (...) Šių bylų dalykai neturi jokio bendro ryšio“, – teigė prokuroras.
Galiausiai jis akcentavo kasacinio teismo prašantis atmesti nuteistų skundus.
„Visus kasacinius skundus prašau atmesti ir palikti galioti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą“, – sakė J. Laucius.
Kitas LAT posėdis byloje numatytas birželio 3 d.
Pateikta 12 kasacinių skundų
Kaip anksčiau skelbė LAT, atsižvelgus į tai, kad „MG Baltic“ byla yra sudėtinga, didelės apimties, ilgą baudžiamojo proceso byloje trukmę (kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teisme gautas 2018 m. balandžio 18 d.), taip pat į tai, kad byla buvo pripažinta greičiau nagrinėtina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – ši byla pripažinta pirmo lygio greičiau nagrinėtina kasacine byla, o bylos nagrinėjimui sudaryta išplėstinė septynių teisėjų kolegija.
Anot LAT, byloje priimti nagrinėti 12 kasacinių skundų: nuteistojo, parlamentaro Vytauto Gapšio ir jo gynėjo advokato Mindaugo Barkausko, nuteistojo buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio E. Masiulio ir jo gynėjo advokato Ruslano Boiko, nuteistojo, buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio ir jo gynėjų advokatų Simono Slapšinsko ir Giedriaus Danėliaus, nuteistojo, buvusio liberalo Šarūno Gustainio, nuteistojo, eksparlamentaro Gintaro Steponavičiaus ir jo gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus, nuteisto juridinio asmens koncerno „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – „MG grupė“) atstovo advokato Lino Belevičiaus, nuteistojo juridinio asmens „Liberalų sąjūdis“ atstovo advokato Raimundo Jurkos, nuteistojo juridinio asmens „Darbo partija“ atstovo advokato Vaidoto Sviderskio.
Daugelis nuteistųjų byloje siekia išteisinimo.
Prokuratūra LAT neskundė apkaltinamojo teismo nuosprendžio vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.
ELTA primena, kad praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis.
Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą R. Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Š. Gustainiui ir G. Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.
