Ką parodė kūno kalba ir ištartos frazės: išdėstė netikėtas detales apie visus kandidatus į prezidentus

Prieš pirmąjį rinkimų turą praūžęs debatų maratonas apie visus aštuonis kandidatus parodė daugiau, nei galima pamatyti iš pirmo žvilgsnio.

Viešojo kalbėjimo ir kūno kalbos ekspertas, lektorius Igoris Vasiliauskas išnarstė visų kandidatų kūno kalbą bei viešojo kalbėjimo subtilybes ir įvardijo, kurie iš jų pasirodė geriausiai, o kam vertėtų gerokai pasitempti.

Šių aspektų svarbą, anot eksperto, įrodo ir rinkimų rezultatai – pačiame dugne liko tie, kurie privertė apskritai suabejoti savo gebėjimu rišliai ir nuosekliai dėstyti mintis.

Kitaip, nei prieš penkerius metus, antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda visuose debatuose įrodė, kad jaučiasi pakankamai tvirtai.

„Kodėl? Praėjo penkeri metai, jis pagaliau suprato, kur yra ir kas yra didžioji politika – jis tvirtai, užtikrintai reiškia savo nuomonę. Tai atsispindi jo kūno kalboje. Dažniausiai jo veido išraiška yra neutrali – jis valdo savo emocinę raišką per veido išraiškas, jo kūno kalba yra pakankamai struktūruota.

Kartais, ir tai yra visai žmogiška, jis neišlaiko diskusijos ir nutrūksta. Vienuose iš debatų jis nuo įvardžio „jūs“ perėjo į įvardį „tu“, t.y. replikavo kitam kandidatui, sakydamas: „Na, tu paskaityk.“

Tai rodo, kad kai kuriose vietose, giliau žinodamas temos, apie kurią diskutuojama, turinį, jis mato, kad oponentas nelabai nusimano, ir suveikia žmogiškasis faktorius – negaliu, kokias nesąmones tu kalbi“, – komentavo I.Vasiliauskas.

G.Nausėdos patirtį ir pasitikėjimą, anot jo, įrodė ir tai, kaip operatyviai ir žaismingai jis sugebėjo atsakyti į oponentų kritiką.

„Per debatus Lukiškių aikštėje vienas iš kandidatų – I.Vėgėlė – jam papriekaištavo dėl „Teltonikos“. Jis puikiai atmušė repliką savo pastebėjimais, auditorija subangavo. Jis pakankamai gražiai, subtiliai, greitai sureagavo. Jeigu sureaguojama staigia replika, savyje turinčia lengvo sarkazmo, tai rodo, kad tu stebi, ką kalba oponentai, girdi juos.

Tai parodo, kad negalvoji tik apie tai, kaip turėsi atsakyti į kitą moderatoriaus klausimą – esi taip tvirtai ir gerai nusiteikęs, jog užtenka vidinių resursų klausytis, ką kalba kiti“, – pastebėjo kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo ekspertas.

Pašnekovui į atmintį įsirėžė per vienus paskutiniųjų debatų G.Nausėdos ištarta frazė.

„Jis pasakė: „Ai, jūs ten tarpusavyje kovokite.“ O aš jau neva laimėjau. Tarsi yra mažiukas baseiniukas, kuriame turškiasi visi kiti, o jis kaip banginis plaukia į didžiuosius vandenis. Jo komanda dirba puikiai, įvairiausiais pjūviais pjausto skaičius, jaučia socialinių burbulų pulsą. Jis buvo tikras, kad jis galingai iššaus“, – pasakojo I.Vasiliauskas.

Konservatorių kandidatės, premjerės Ingridos Šimonytės kūno kalba buvo gerokai piktesnė. Eksperto teigimu, iš dalies tai visai suprantama, nes jos padėtis – pati sudėtingiausia.

„Ji yra visiems kalta. Dabar ji yra visuotinis blogis. Jei žmonės gyvena blogai – kalta Vyriausybė. Jei Seimas priėmė blogus įstatymus, tai greičiausiai Vyriausybė blogai juos realizavo. I.Šimonytės pozicija kandidatuoti į prezidentus yra velniškai nedėkinga. Jai tikrai yra sunku“, – pripažino I.Vasiliauskas.

Būtent tai, kad premjerei teko „atsimušinėti“ į kritiką, o kartais ir klausytis to, kas prasilenkia su realybe, vedė ją iš kantrybės. O ketveri metai vadovaujant Vyriausybei akivaizdžiai sumažino jos pakantumo „nesąmonėms“ ribą.

„Ir kas tada vyksta? I.Šimonytė tampa – ir aš tikrai drąsiai vartoju šitą žodį – nepakanti oponentų nuomonės raiškai. Ji, liaudiškai tariant, tampa „pikta teta“. Tai įrodo ir jos veido išraiška, ir nuleisti lūpų kampučiai – iš jos sklinda lengva agresija. Anksčiau būdavo Šveikas, daug šypsenos, tokia nuotaika, kad „ai, chebra, baikite kalbėti nesąmones“.

Dabar jos atlaidumas nesąmonėms perėjo į nepakantumą nesąmonėms. Tas piktumas joje pakankamai jaučiasi. Nors tuo pačiu metu kai kuriose vietose ji fantastiškai gerai iššauna standupiniame lygmenyje. Netikėtas gebėjimas įdurti, pataikant į temą, pataikant su argumentu, laiku ir vietoje – tai labai patinka jaunimui“, – akcentavo ekspertas.

Jis pateikė ir keletą pavyzdžių, įrodančių, kaip I.Šimonytė puikiai gebėjo reaguoti į netikėtą situaciją, atskleidžiančių ir jos humoro jausmą.

„Vienuose debatuose buvo toks momentas, kai kalbėjo E.Vaitkus, sustojo laikrodis, rodantis, kiek dar laiko liko kalbėti. Moderatorius paklausė: „Gerbiama Ingrida, ar duosite jam savo laiko, nes prieš tai jūs trumpai pasisakėte?“ Ji padarė trumpą pauzę, nusišypsojo ir sako: „Ne.“ Tas trumpas „ne“ labai skaniai susivalgė“, – sakė I.Vasiliauskas.

Dar vienas atvejis, kai TV3 televizijos organizuotų debatų metu žurnalistas Edmundas Jakilaitis pasiteiravo I.Šimonytės, kaip ji mano, koks gyvūnas ar daiktas galėtų būti E.Vaitkus. Kelias akimirkas pagalvojusi premjerė rėžė – Maskvos radijas.

„Čia yra pakankamai sudėtingas klausimas, su kuo sutapatinsi. Tu turi labai greitai apmąstyti asociatyvias formas. Ir ne tik vizualiai, bet ir turiniu tai turi atitikti. Šioje vietoje ji labai pataikė. Ji nėra visada pikta, kartais sugeba atsipalaiduoti ir puikiai sureaguoti“, – pagyrė ekspertas.

Vertindamas į antrąjį turą nepatekusio advokato Igno Vėgėlės kūno kalbą ir viešojo kalbėjimo subtilybes, I.Vasiliauskas pabrėžė, kad per pandemiją griežtais savo pasisakymais išpopuliarėjęs I.Vėgėlė nesugebėjo išlaikyti tokio paties tono ir galiausiai nusprendė tapti panašesnis į G.Nausėdą.

„Jeigu nori, kad tave matytų, debatuose tu turi provokuoti. Tu turi būti akmenukas, kuris krenta į vandenį ir vanduo subanguoja. I.Vėgėlė debatuose norėjo atrodyti neutralus, tarsi būtų mažasis G.Nausėdos klonas – patenkinti ir vieną, ir kitą pusę“, – teigė ekspertas.

Jo teigimu, I.Vėgėlė turėjo visus šansus kautis su G.Nausėda antrajame ture, tačiau, mėgindamas sekti jo pėdomis, dalį balsų atidavė R.Žemaitaičiui, perėmusiam griežtą kalbėjimo manierą.

„Jeigu jis kalbėtų griežčiau, struktūruotai reikštų savo mintis, galbūt susidomėjimas padidėtų. Jam reikėjo išlaikyti autoritetą, parodant, kad aš tikiu, ką jums sakau, žinau, ko jums reikia, žinau, kaip jums tai pateikti, nes aš žinau savo rinkėją“, – tvirtino I.Vasiliauskas.

Ekspertas atkreipė dėmesį ir į I.Vėgėlės rinkiminiame lankstinuke parašytą baigiamąją frazę.

„Manęs dažnai klausia, ką aš darysiu, tapęs prezidentu. Aš aiškiai deklaruoju savo pagrindinius tikslus ir klausiu taip: „Ką mes darysime visi kartu?“ Taigi čia yra J.Kenedžio inauguracinės kalbos dalis: „Neklausiau, ką šalis duos jums, o klausiau, ką jūs duosite šaliai.“

Tai jeigu tu savo skrajutėje nesugebi paimti ir sugalvoti paskutinio sakinio, nes teksto pabaigoje turi būti labai svarbi mintis, tai tada yra visiškas liūdesys“, – konstatavo jis.

O būtent rinkimuose savo aukštu rezultatu daugelį nustebinęs Remigijus Žemaitaitis, anot eksperto, per prezidentinę rinkimų kampaniją tapo „nacionalinės reikšmės ir svarbos politiku“.

„Debatuose jis sužibėjo, labai stipriai atsiskleidė. Nekalbu apie turinį, kalbu apie formą. R.Žemaitaitis kalba labai aiškiai, struktūruotai, paprastai, bet ne primityviai. Kai mes sakome, kad reikia kalbėti auditorijos kalba, jis kalba ne didžiųjų miestų, turinčių pakankamai aukštą išsilavinimą, kalba, o daugiau regionų žmonėms, bet jokiu būdu ne buduliams.

Net nežinau, ar kas nors iš kitų politikų į kokį nors pasisakymą sureagavo taip gerai, kaip R.Žemaitaitis, kai jo buvo paklausta apie antisemitines raiškos formas. Jis tikėjosi šito klausimo. Ką jis padarė? Jis įjungė F.Kukliansky citatą, kurioje ji pasakė, kad žydai nekenčia lietuvių labiau, nei lietuviai žydų.

Jis sako, žiūrėkite, čia yra dvigubi standartai – Konstitucinis Teismas mano kalbas priėmė vienaip, bet pasiklausykite, kaip kalba diasporos dalies, apie kurią neva aš blogai atsiliepiau, vadovė. Buvo matyti, kad debatų moderatorius pasimetė, tam buvo nepasiruošęs. R.Žemaitaitis pasiekė savo“, – prisiminė I.Vasiliauskas.

Be kita ko, į visus debatus su savimi R.Žemaitaitis nešėsi ir Konstituciją, kuria ne kartą mosavo D.Žalimui, kalbėdamas apie šeimą ir partnerystės įstatymą.

„Čia yra manipuliacija vulgaris – paprastoji manipuliarija. Tu paimi bet ką, tarkime, baltą lapą, ir sakai – matote? Aš nematau, ir viskas. Ir žmonės į tai įdeda kažką savo. Jis paėmė Konstituciją, nes apie tai yra kalbama, vizualizuoja D.Žalimo turinį, skaito 38 str. apie šeimos sudėtį, ir sako – skaityk.

D.Žalimas bando paimti platesnį Konstitucijos suvokimo kontekstą, bet 99,99 proc. Lietuvos gyventojų nemato plataus Konstitucijos paveikslo. Mes skaitome straipsnį ir tiesiogiai suprantame, kas ten parašyta. R.Žemaitaitis tuo naudojasi. Jis paima simbolį ir sako: „Žiūrėk, čia taip parašyta, tai apie ką tu, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininke, kalbi?

Čia yra lengvos manipuliacijos, kurios padeda. Žmonėms tokie dalykai, ypač ryški kūno kalba, yra įdomiau, nei sudėtingas turinys“, – dėstė ekspertas.

Jis atkreipė dėmesį ir į momentą, kai debatuose Lukiškių kalėjimo kiemelyje kandidatai, atsakydami į klausimą, turėjo pakelti lenteles su užrašu „taip“ arba „ne“. Klausimas buvo suformuluotas apie partnerystės įstatymą. Visi, pakėlę lentelę su užrašu „ne“, puolė aiškinti savo atsakymą per įstatyminę prizmę.

„Ką padarė R.Žemaitaitis? Jis pasakė: „Kaip tikintis ir praktikuojantis katalikas, aš sakau...“ Jis pakabino vertybinę žmogaus pusę – šeima ir tikėjimas yra vertybinis dalykas. Taip pasakė Dievas. Ir kaip reikia pasakyti žodį prieš tikėjimą, prieš Dievą?“ – retoriškai klausė I.Vasiliauskas.

Daugeliui debatų žiūrovų galėjo patikti ir R.Žemaitaičio akiplėšiškumas, drąsa, nebijojimas rėžti į akis nepatogios tiesos. Pavyzdžiui, vienų debatų metu, kalbėdamas apie tvarumą, Lukiškių kalėjimo kiemelyje susirinkusiam jaunimui jis tiesiai į akis rėžė, kad būtent šiuolaikinė karta apsimeta, jog labai rūpinasi tvarumu, bet iš tiesų bene daugiausiai teršia gamtą.

„Jis sako, chebra, žiūrėkite, jūs einate gerti kavos, ir ką, jūs atsinešate savo daugkartinius puodelius? Ne, jūs imate vienkartinius, nesvarbu, kad jie yra perdirbti, bet perdirbimas turi limitą ir perdirbto perdirbimo jau nebėra. Ir jis tai aiškiai pasako. Tu gali rėkti, trypti, švilpti, bet tai yra faktas. Ir tu tame fakte esi“, – nurodė I.Vasiliauskas.

Ekspertas pažymėjo, kad R.Žemaitaičio tikrai negalima vadinti karštakošiu, nes jis gerai apgalvoja dalykus, kuriuos pasako viešai, o sulaukdamas priešiškų žvilgsnių neretai tuo net mėgaujasi. Kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo specialistas tai siejo ir su politiko jaunatviškumu, nes jis buvo jauniausias kandidatas.

Kreipdamasis tiek į oponentus, tiek net ir į debatų moderatorius R.Žemaitaitis ne kartą „įjungė“ familiarų režimą – pradėdavo juos „tujinti“. Pasak pašnekovo, tai – nebe rinkiminiai triukai, o paprasčiausias kultūros ir pagarbos oponentui stygius.

„Žinote, jeigu 1990 metais banditas bėgiojo su beisbolo lazda, po kurio laiko atėjo pinigai, legalizavosi verslas, atsirado susitikimai, gražūs kostiumai... Bet kažkada bumpt ir iš tavo bagažinės išlenda beisbolo lazda, o tu akimirkai vėl mintyse tampi banditu, kuriuo buvai“, – vaizdingai apibūdino I.Vasiliauskas.

R.Žemaitaitį jis palygino su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris aplink save sugebėdavo sukurti savotišką teatrą ir tuo traukdavo žmones. 

Ekspertas pagyrų dėl viešojo kalbėjimo ir kūno kalbos turėjo ir kontroversiškiausiam šių rinkimų kandidatui Eduardui Vaitkui.

„E.Vaitkaus balsas yra žemo tembro. Žemas tembras pats iš savęs sukelia daugiau pasitikėjimo iš klausytojų pusės. Jis kalba neskubėdamas, o neskuba garsinės kalbos raiškoje reiškia – aš įvertinu, aš pagalvoju, aš susidėlioju mintis ir dabar aiškiai, užtikrintai jums pasakysiu tiesą“, – aiškino I.Vasiliauskas.

„Jeigu I.Šimonytė, kai yra įtampoje, įkala greitakalbę, nors ji kalba ir taip labai greitai, lėtakalbė parodo, kad aš esu ramus, viską žinau ir tuoj jums tai paaiškinsiu. Jis tai išnaudojo“, – pridūrė jis.

Be to, E.Vaitkus naudoja vadinamąjį aido principą, kuris taip pat yra ganėtinai įtaigus.

„Jis sako: „Konstituciniame Teisme yra teisėjai, kurie sulaužė Konstituciją. Seimas sulaužė Konstituciją.“ Kur jis bebūtų, jis varo tą patį per tą patį. Kai kartoji tą patį per tą patį, pirma, tu pats tuo patiki, antra, kiekvieną kartą, sakydamas tą patį, sakai tai vis tvirčiau ir tvirčiau. Kai kurie žmonės patiki tuo, ką jis sako“, – pripažino pašnekovas.

Visuose debatuose, kuriuose dalyvavo E.Vaitkus, pro akis nepraslydo keisti jo judesiai – kitiems kandidatams kalbant jis dažnai pradėdavo vaikštinėti po sceną, nueidavo tolyn nuo savo tribūnėlės. Eksperto teigimu, galbūt jis taip bandydavo atsikratyti emocinės įtampos, streso, tačiau yra ir kita priežastis.

„Tai – vadinamasis atsitraukimas. Aš vizualiai parodau, kad man tai neįdomu, kad aš su tuo nesutinku, ir tai yra auditorijos fokuso išblaškymas. Tarkime, vienas kandidatas sako svarbią informaciją arba kritikuoja patį E.Vaitkų – tuo metu koncentracija yra į kalbėtoją.

Ką daro E.Vaitkus? Jis pradeda numušinėti fokusą ir perkelti dėmesį iš kalbėtojo į save. Jis pradeda judėti, sukti ratus, judinti rankas. Ką daro auditorija? Ji pameta kalbėtoją ir žiūri į judėtoją. Tai gali būti labai gerai surežisuota“, – pastebėjo I.Vasiliauskas.

Toks metodas, anot jo, primena rusišką mokyklą, kai savo žinute bandoma užgožti kalbančiojo žinutę. Tokia taktika anksčiau esą naudodavosi Viktoras Uspaskichas.

Trys mažiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai, anot eksperto, debatuose ir pasirodė prasčiausiai. Tarp tokių – ir Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas. Jo viešąjį kalbėjimą I.Vasiliauskas apibūdino vienu žodžiu – tragedija.

„Procentai tai parodė. D.Žalimas yra kandidatas vienu klausimu – Konstitucijos žinovas. Jis ėjo tik per Konstituciją. Kai tik kas nors iš kandidatų bandydavo kvestionuoti vieną ar kitą Konstitucijos straipsnį, iššokdavo D.Žalimas su savo „aš žinau“.

Kitas dalykas, D.Žalimui kilo problemų su lietuvių kalba. Aš kartais net pagalvodavau, ar jis lietuvis, ar ne. Girdisi kažkoks akcentas, kirčiavimas – baisus“, – kritikavo pašnekovas.

Debatuose, eksperto teigimu, D.Žalimas atrodė prastai, bandė „joti ant to paties arkliuko“, nesugebėdavo rišliai užbaigti minties, neturėjo tvirtos ašies dauguma klausimų.

Mokytis viešojo kalbėjimo subtilybių I.Vasiliauskas ragino ir Darbo partijos kandidatą Andrių Mazuronį.

„Jam reikia išmokti dėlioti sakinius, nes yra dideli minčių šuoliai. Jis kalba per daug ūkiškai. Prezidentas turi suprasti ūkininkų kalbą, bet jis neturi kalbėti ūkiškai. Kartais A.Mazuronis bando pajuokauti, bet praeina vienas iš dešimties juokų. Jis tikrai nėra klounų lygmenyje, bet iš jo išeina kažkokia lengva klounada.

Tarsi atėjau, dabar truputį pažaisiu rinkimus, įsivaizduosiu, kad aš esu prezidentas, esu pats geriausias“, – kalbėjo ekspertas.

Jis pabrėžė, kad A.Mazuronis net neslėpė, jog rimtai nevertina savo šansų rimčiau pasistumdyti dėl prezidento kėdės, kartais atrodė, kad tiesiog norėjo būti juokingu politiku.

„Kuo subtilesnis tavo humoras, tuo labiau tu parodai savo bendrą kultūrą. Esi aukštesnės kultūros atstovas. Juokinti publiką prasmingai, subtiliai yra menas. Pravirkdyti publiką nėra sunku, bet ją prajuokinti nėra paprasta.

Sakinių konstruktas parodo, kiek daug tu skaitai, kiek esi išsilavinęs, tai aš, gink Dieve, nekvestionuoju jo išsilavinimo, bet man asmeniškai jo sakiniai nedera tarpusavyje, jie yra atstumiantys. Nėra minties vientisumo.

Kaip žiūrovas aš iš karto atsitraukiu“, – teigė I.Vasiliauskas.

Bene daugiausiai viešojo kalbėjimo ir kūno kalbos eksperto pastabų susilaukė Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keltas kandidatas Giedrimas Jeglinskas, rinkimuose likęs paskutinėje vietoje.

„Dieve, iš kur tu išlindai, narcize? Tai yra mažasis D.Žalimo tipažėlis. Jeigu vienas „raukia“ Konstituciją, tai kitas – NATO. Juk S.Skvernelio žmonės turi savo komunikacijos atstovus, analitikų grupes. Kodėl jie neparuošė žmogaus vienu ar kitu klausimu? Bent jau pagrindinius dalykus jam sudėliokit. Problematiką, ką jis gali pasiūlyti...

Jis išmano tik NATO reikalus, o visais kitais klausimais – populistinė pliurpalogija, kurią jis apsuka ir vėl grįžta prie nacionalinio saugumo. Jis ima gelbėjimosi ančiuką, į kurį įlenda ir plaukia per savo NATO suvokimą.

Aš esu tikras, kad jeigu jis būtų krašto apsaugos ministras, suprasdamas užkulisius, žinodamas koridorius, greičiausiai puikiai ten jaustųsi. Bet prezidentas yra platesnio matymo, platesnio veikimo. Jis kalba labai blogai – iš niekur sugrįžta į nieką“, – pareiškė I.Vasiliauskas.

Jis sutiko, kad dėl nesklandaus kalbėjimo gali būti kaltas patirties stygius, jaudulys. Tačiau pastebėjus, kad savo prastą žodyną pats G.Jeglinskas ir jo komanda teisina tuo, kad daugelį metų jis praleido užsienyje, todėl mąsto anglų, o ne lietuvių kalba, ekspertas tai vadino nesąmone. Anot jo, tai yra ne žodyno, o žinių trūkumas.

„Žinote, aš turiu vieną fantastiškai gerą projektą su savo kolegomis iš Lietuvos diasporos Londone. Mes įkūrėme Londono debatų klubą. Jį lanko jaunimas, lietuvaičiai, kai kurie iš jų yra gimę Jungtinėje Karalystėje. Jie kalba lietuviškai, bet mąsto angliškai. Tarpusavyje jie, būdami lietuviai, kalba anglų kalba.

Kai aš matau, kaip jie, išsivertę sakinius iš anglų kalbos į garsinę lietuvių kalbos raišką, juos struktūruoja, aš girdžiu ir matau tame logiką, struktūrą, aiškumą. Jie kalba suprasdami, apie ką kalba.

Kad ir kaip tu verstum, kad ir kokia netaisyklinga tavo kalba būtų, tavo mintis turi būti aiški. Jis neturi turinio“, – apibendrino pašnekovas.