Taip pat siekiama patikslinti, kad LRT generalinis direktorius viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skirtų ir atleistų Taryba atviru balsavimu.
Už šį įstatymo projektą balsavo 60 Seimo nariai, prieš 4, susilaikė – 27 parlamentarai.
„Šis pataisos projektas yra nukreiptas į LRT tarybos narių ir generalinio direktoriaus skyrimo procedūrų išskaidrinimą ir siūlomas labai laiku, kadangi šiomis dienomis įsigalioja Europos žiniasklaidos laisvės aktas“, – posėdžio metu teigė Seimo konservatorių frakcijos narė Liuda Pociūnienė.
„Šių pataisų paskirtis yra užtikrinti visuomeninio transliuotojo besąlygišką nepriklausomumą“, – pridūrė ji.
Pataisomis, kurias inicijavo Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas, numatoma ir tai, kad LRT tarybos nariais negalėtų būti ne tik Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, bet ir savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento nariai, taip pat žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisijos nariai.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma, kad LRT Tarybos narius skiriančios institucijos savo interneto svetainėse privalėtų iš anksto paskelbti kandidatų į Tarybos narius sąrašą.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų 2024 m. rugsėjo 1 d. Nauji apribojimai dėl draudimo užimti LRT Tarybos nario pareigas būtų taikomi tik po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems LRT Tarybos nariams.
Visgi parlamentarai antradienį nutarė nepritarti socialdemokratų Kęstučio Vilkausko ir Gintauto Palucko siūlymui, kad LRT generalinį direktorių į pareigas skirtų ir iš jų atleistų Taryba slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuotų ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.
„Pamename kaip buvo tampomi už skvernų tie asmenys, kurie turėjo tuos sprendimus priimti. Todėl siūlymas yra logiškas – organizuoti priėmimo į pareigas procedūrą slaptu būdu, kad nebūtų galima daryti netinkamos ir nereikalingos įtakos tiems asmenims, kurie priima tą sprendimą“, – siūlymą pristatė sakė G. Paluckas.
„Manau, kad slaptas balsavimas tikrai neapsaugo nuo skvernų tampymo, kaip tik atvirkščiai, lengviau paslapčiomis tuos skvernus tampyti“, – parlamentarui atsakė Liuda Pociūnė.
ELTA primena, kad apie poreikį keisti LRT generalinio direktoriaus rinkimų tvarką buvo pradėta kalbėti po praėjusiais metais nepavykusių dviejų rinkimų.
Pirmieji rinkimai LRT vadovo kėdei užimti vyko praėjusių metų kovo mėnesį. Iš šešių kandidatų dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio nebuvo išrinktas nei vienas. Tąkart įvykdžius du balsavimo turus, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas surinko po vienodą balsų skaičių.
Praėjusių metų birželio pradžioje posėdžiavusi LRT taryba vėl neišrinko naujo visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus. Konkurse dalyvavę tie patys kandidatai sulaukė vienodo palaikymo – už kiekvieną jų balsavo po 6 LRT tarybos narius.
Po antro nesėkmingo LRT tarybos bandymo išrinkti naują vadovą užvirė diskusijos dėl galimų rinkimų nuostatų pokyčių. LRT taryba nutarė papildyti konkurso eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas tvarkos aprašą, kad dalis tarybos posėdžio, kurioje kandidatai pristatys savo programas bei atsakys į klausimus, bus vieša. Taip pat, siekiant skaidrinti konkursą, kandidatai susitiko su LRT darbuotojais.
Galiausiai, praėjusių metu spalio mėnesį, LRT taryba apsisprendė, kad generalinio direktoriaus pareigas dar vieną kadenciją tęs M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka.
