Kaip nurodo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) deleguota A. G. Astrauskaitė Pilaitės rinkimų apylinkės komisijoje eina pirmininko pavaduotojos pareigas.
Aktyvi įvairių protesto akcijų dalyvė G. Astrauskaitė yra viena iš 87 kaltinamųjų 2021 m. riaušių prie Seimo byloje. Jai pateikti kaltinimai dėl riaušių organizavimo.
Eltai susisiekus su Pilaitės rinkimų apylinkės komisijos pirmininke Irina Šiško, ši teigė plačiau apie darbą su A. G. Astrauskaite komentuoti šiuo metu nenorinti.
„Sunku, (...) nelengva“, – sakė I. Šiško, paklausta, kaip per rinkimus sekėsi dirbti su A. G. Astrauskaite.
VRK: komisijos narė atitinka reikalavimus
VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė Eltai teigė, kad A. G. Astrauskaitė atitinka Rinkimų kodekse nustatytus reikalavimus rinkimų komisijos nariui.
„Jei komisijos narė, vykdydamas pareigas, nebeatitiks šių reikalavimų, ji bus atleista iš pareigų. Be formalių reikalavimų yra labai svarbu, kad politinės partijos, deleguojančios asmenis į komisijos narius, atsižvelgtų į visas Rinkimų kodekso nuostatas, nes Vyriausioji rinkimų komisija neturi teisės atmesti partijų deleguotų asmenų kandidatūrų, jeigu jos atitinka šio kodekso reikalavimus“, – teigė VRK atstovė.
Rinkimų kodekse numatyta, kad rinkimų komisijos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę būti renkamas Seimo nariu. Vyriausiosios rinkimų komisijos, apygardos ir savivaldybės rinkimų komisijos narys privalo turėti aukštąjį išsilavinimą.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, atleistas iš rinkimų ar referendumo komisijos nario pareigų už Rinkimų kodekso ar kitų įstatymų pažeidimą, atleistas iš renkamų arba skiriamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo.
TTK narys: dalį atsakomybės prisiima ir partija
Eltos kalbintas parlamentaras, darbo grupės, Seime rengusios Rinkimų kodeksą, vadovas A. Vyšniauskas teigė, kad sprendimas į rinkimų komisijos sudėtį deleguoti baudžiamojoje byloje teisiamą asmenį kelia abejonių. Jo teigimu, tokiu atveju dalį atsakomybės už asmens veiksmus turi prisiimti ir jį delegavusi politinė jėga.
„Įstatymu sureguliuoti visą rinkimų organizavimą, jo smulkius dalykus neįmanoma. Jeigu partijos nusprendžia deleguoti tokius problemiškus asmenis, kurie turi problemų su teisėsauga ir galbūt kitokių, tai jos prisiima šiokią tokią atsakomybę. Be abejo, yra tokių politinių jėgų, kurios daro tokius sprendimus tikriausiai specialiai“, – svarstė Seimo TTK narys.
Vis dėlto, anot A. Vyšniausko, jei rinkimų komisijos narys rinkimų metu blogai dirbtų, komisija turi teisę jį pašalinti iš savo sudėties.
„Įstatyme yra numatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Šiuo atveju asmuo nėra nuteistas, yra teisminis procesas, tai formaliai ji atitinka tuos kriterijus, tačiau reikia turėti omeny, kad, jei asmuo yra agresyvus, blogai dirba, užsiima kažkokia politine agitacija ir panašiai, tai pati apylinkės komisija turi teisę nuspręsti tą asmenį pašalinti rinkimų metu, rinkimų dieną, iš komisijos“, – aiškino Seimo narys.
Kaltinimai dėl riaušių organizavimo
2021 m. rugpjūčio riaušių prie Seimo bylos kaltinamajame akte nurodyta, A. G. Astrauskaitė kaltinama organizavusi ir išprovokavusi žmonių sambūrį pažeisti viešąją tvarką, priešintis pareigūnams. Anot prokuroro, renginyje prie parlamento A. G. Astrauskaitė esą yra sakiusi, jog iki 17 val. bus atsakinga už mitingą.
„Ji leido suprasti žmonėms, kad nuo 17 valandos, po mitingo, jie galės kitais būdais išreikšti protestą, tai yra supti Seimą“, – viename iš teismo posėdžių sakė valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Romualdas Betingis.
Anot prokuroro, kaltinamoji A. G. Astrauskaitė mitingo prie Seimo metu svaidėsi frazėmis „kariniai įstatymai bus naudojami prieš Lietuvių tautą“, „mus ketina valdyti karinė chunta“, „privalome sukilti ir priešintis“. Tokiu būdu, teisėsaugos duomenimis, žmonės buvo raginami pažeisti viešąją tvarką.
ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
2022 m. gruodį A. G. Astrauskaitė buvo atleista iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos, kurioje dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Moteris iš darbo buvo atleista, nustačius, jog ji buvo įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos. Tuometinis Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas sakė, kad pedagogė išvis negalėjo būti priimta dirbti lietuvių kalbos mokytoja, nes neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Darbo ginčų komisija iš dalies patenkino A. G. Astrauskaitės prašymą pripažinti jos atleidimą neteisėtu, bet į darbą jos negrąžino.
A. G. Astrauskaitės skundus, kuriais ji siekė būti sugrąžinta į darbą, teismai atmetė, nusprendę, kad jos turimų įsitikinimų saviraiškos rodymas, sukėlęs nemažus atgarsius visuomenėje ir viešojoje erdvėje, koreliuojantis su galimu įstatymų pažeidimu ir teisėsauga, nėra suderinamas su mokytojo profesija, kuriai keliami didesni moraliniai ir reputaciniai reikalavimai, gali pakenkti ugdymo procesui, įnešti didesnės nei įprasta konfliktinės situacijos gimnazijos bendruomenėje.
