„Pagrindinė šių rinkimų rezultatų žinia – stiprėja Gitano Nausėdos pozicija. Jis gavo žymiai daugiau balsų nei 2019 m. Antra pagrindinė žinia – valdančiųjų partijų krachas. Jų vadovė – Ingrida Šimonytė praeitų rikimų metu turėjo 35 proc. balsų. Dabar daug mažiau“, – pirmadienį žurnalistams sakė W. Tomaszewskis.
„Valdantieji pralaimėjo visoje Lietuvoje ryškiai. Aš sakau, pažiūrėkite kokie rezultatai tokiose vietose kaip Plungė, kur premjerė buvo ketvirta. Bet ten gyvena lietuviai. Ir antrą krachą dėl savo politikos tautinių mažumų atžvilgiu. Ir dabar politologai, aptarnaujantys šią sistemą, suka montažus, kad tautinės mažumos kaltos, kad protestuoja. Vyriausybė turėtų atsistatydinti po šio kracho ir neieškoti kaltų, o pažiūrėti į veidrodį“, – teigė jis.
LLRA-KŠŠ pirmininkas išskiria, kad I. Šimonytė beveik neturėjo palaikymo Pietryčių Lietuvoje. Anot jo, tai lėmė valdančiųjų diskriminacinė politika, kuri pasireiškia mokyklų uždarymu, draudimu naudoti plakatus ir ženklus su lenkiškais užrašais.
„Šalčininkų rajone reikia atkreipti didesnį tai, kad premjerė surinko vos 2,6 proc. balsų. Tai yra anti rekordas“, – komentavo jis.
„Žmonės protestavo prieš jų (valdančiųjų) politiką, prieš jų vykdomus darbus“, – sakė jis.
W. Tomaszewskis, kaip kitą nepasitenkinimo parodymą, išskyrė kovo mėn. pabaigoje vyksuį protestą, nukreiptą prieš Vyriausybės siūlytą galimą rusų ir lenkų švietimo įstaigų atsisakymą.
W. Tomaszewskis nemano, kad Vaitkaus ir LLRA rinkimų bazės persidengia
Nors Pietryčių Lietuvoje daug balsų surinko kontraversiškai vertinamas kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus, W. Tomaszewskis teigia, kad visuomenė neteisingai lygina LLRA–KŠŠ ir E. Vaitkaus rinkimines bazes.
„Vaitkus surinko 39 proc. Bet laimėjimo čia nėra. Nes šiose apygardose, praeitų rinkimų metu laimėdavo LLRA kandidatas ir surinkdavo žymiai daugiau balsų, nuo 63 proc. iki 77 proc. Tai lyginti sunkoka. Tuo metu Gitanas Nausėda Šalčininkų rajone praeitų rinkimų metu gavo 11 proc., dabar 23 proc. balsų“, – aiškino jis.
„Šalčininkuose vienas iš kandidatų, kuris yra kritikuojamas, gavo 5 tūkst balsų, Kaune jis gavo 7 tūkst. Bet niekas apie tai nekalba“, – pastebėjo jis.
Taip pat LLRA–KŠŠ pirmininkas paminėjo, kad kai kurie E. Vaitkaus argumentai dėl pasienio atliepia sudėtingą situaciją. Anot jo, Lietuvos pasienio regionai iš kenčia dėl apriboto judėjimo su Baltarusija.
„Kai kurie lozungai ir Vaitkaus buvo teisingi. Sakykime, dėl politikos Baltarusijos atžvilgiu. Būtent pasienio žmonės daugiausiai ir nukenčia dėl to. Uždaromi pasienio punktai, liko tik 2. Ir dabar per visą Šalčininkų rajoną stovi sunkvežimiai, negalintys pravažiuoti. Be to, žmonės negali susitikti su artimaisiais anoje pusėje sienos. Ir visa tai yra Vyriausybės sprendimai“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vykusiuose prezidento rinkimuose, pirmajame rinkimų nugalėtoju tapo dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo.
Tuo metu savarankiškai išsikėlęs gydytojas Eduardas Vaitkus rinkimuose liko penktas ir surinko 7,39 proc. balsų. Kandidatas populiariausias buvo Visagino (37,8 proc.) ir Šalčininkų (39,91 proc.) savivaldybėse.
