„Aš manau, kad tai yra pavojus mūsų valdžiai. Ši valdžia priima blogus sprendimus, todėl žmonės atitinkamai reaguoja. Kaip aš mačiau, tai Vaitkus daugiausiai kalbėjo apie Baltarusiją“, – Eltai sakė W. Tomaszewskis.
„Apie Rusija jis žymiai mažiau kalbėjo“, – pridūrė politikas.
Todėl, leidžia suprasti LLRA-KŠS vadovaujantis europarlamentaras, E. Vaitkaus populiarumas Visagino iš Šalčininkų savivaldybėse prezidento rinkimų metu neturėtų gąsdinti dėl esą didelės Kremliaus politiką palaikančios gyventojų gausos.
Apskritai, W. Tomaszewskio teigimu, jis pats E. Vaitkaus rinkiminėje kampanijoje dažniau girdėjo nuostatas apie Lietuvos vidaus politiką, o ne prokremliškus geopolitinius lozungus.
„Kiekvienas kandidatas turėjo naratyvų ne vieną ir ne du. Šito kandidato pagrindinis naratyvas – kiek aš įsivaizduoju – buvo vidinė politika ir valdžios kritika dėl darbų. O užsienio politikoje jis daugiau akcentavo Baltarusiją“, – teigė LLRA-KŠS lyderis.
Pažymėjus, kad E. Vaitkus ne kartą žarstė pareikšimus, esą karą Ukrainoje sukėlė ne Rusija, bet Vakarai, W. Tomaszewskis nesuglumo. Pasak jo, žmonėms geopolitinio lygio problemos nėra įdomios.
„Mūsų žmonės šia tema nediskutuoja apskritai, jiems neįdomu. Jie meldžiasi, kad būtų taika. Šia tema diskutuoja daugiau žiniasklaida“, – samprotavo politikas.
„Žmonės geopolitinių išvadų nepriima labai arti. Jie gyvena savo gyvenimą, jiems reikia gerai gyventi šiandien. Arti širdies jie priima tai, kad yra uždaroma mokykla...“, – sakė politikas, vis rasdamas progą pažymėti, kad būtent dabartinė valdžia sukėlė nepasitenkinimą minėtų savivaldybių gyventojų gretose.
„Žmonės pasienyje labai gerai pajautė mūsų valdžios sprendimus. Tuose pačiuose Šalčininkuose. Kai Vyriausybė norėjo įsteigti nelegalių migrantų centrą 50 metrų nuo mokyklos. Tai buvo pirmasis signalas, kad valdžia nesirūpina žmonių interesais, nes tai ne jų rinkėjai. Paskutiniai įvykiai – uždaryti pasienio punktai su Baltarusija. Žmonės negali nuvažiuoti į artimųjų kapus. Kokios eilės susidarė nuo pasienio“, – teigė W. Tomaszewskis, akcentuodamas ir netinkamą valdžios politiką tautinių mažumų atžvilgiu švietimo srityje.
„Jie norėjo naikinti tautinių mažumų mokyklas. Valdžia darė sprendimus, su kuriais žmonės nesutinka“, – piktinosi LLRA-KŠS lyderis.
Vardindamas vieną valdžios klaidą po kitos, W. Tomaszewskis net primygtinai prašomas nesutiko įvertinti kitiems politikams šiurpą varančių E. Vaitkaus idėjų.
„Aš nevertinu jokių idėjų. Aš nevertinu jokių kandidatūrų, mūsų sprendimas buvo nepalaikyti nė vieno kandidato“, – teigė europarlamentaras.
„Nenorėčiau, kad ištraukinėtumėte vieną nedidelę dalį rinkiminės kampanijos... Gal ten 5–10 proc. geopolitikos nuo visos kampanijos. Tai būtų neteisinga“, – sakė W. Tomaszewskis.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vykusiuose prezidento rinkimuose, pirmajame rinkimų nugalėtoju tapo dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo.
Tuo metu savarankiškai išsikėlęs gydytojas Eduardas Vaitkus rinkimuose liko penktas ir surinko 7,39 proc. balsų. Kandidatas populiariausias buvo Visagino (37,8 proc.) ir Šalčininkų (39,91 proc.) savivaldybėse.
