Tuo tarpu daugiausia skeptikų šiuo klausimu yra Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose.
Tai rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) preliminarūs sekmadienį vykusio nesekmę patyrusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo rezultatai.
Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 80,58 proc. Neringos, 78,30 proc. Pagėgių rinkėjų. Nedaug nuo jų atsilieka Birštono ir Druskininkų gyventojai, už pilietybės išsaugojimą pasisakė per 77 proc. šių kurorto rinkėjų.
Palankiai vertina Konstitucijos pataisą dėl pilietybės taip pat Alytaus miesto ir rajono, Lazdijų gyventojai. Referendume už pokyčius balsavo per 76 proc. šių rajonų rinkėjų.
Daugiausia nepritariančių pilietybės išsaugojimui yra Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Vilniaus rajonuose, Visagine.
Sekmadienį prieš pilietybę išsaugoti padėsiančią Konstitucijos pataisą balsavo 38,92 proc. Šalčininkų rajono rinkėjų, Švenčionių rajone – 34, 50 proc., Trakuose – 33, 09 proc., Vilniaus rajone – 32,73 proc., Visagine – 32, 29 proc. rinkėjų.
Sekmadienį vykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės nebuvo sėkmingas. Preliminariais VRK duomenimis, referendume dalyvavo 59,02 proc. rinkėjų. Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 73,94 proc. rinkėjų, tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.
ELTA primena, kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvoje vyksta antrąkart. Pirmąkart jis buvo surengtas 2019 metais, jame dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, bet tąkart Konstitucijos pakeitimo priimti nepavyko, nes nepakako pasisakiusių „už“.
Sekmadienį Lietuvoje nesėkmingai praėjus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad, atsižvelgus į pastarojo balsavimo rezultatus, trečią kartą referendumo nebeorganizuotų. Pasak jos, bent jau artimiausiu metu to daryti, veikiausiai, niekas nesiims.