„Pernai už nepranešimą įgijus kitos šalies pilietybę nubaudėme 300 asmenų. (...) Pilietybės įstatyme numatyta, kad pilietis, įgijęs kitos šalies pilietybę, privalo per du mėnesius nuo kitos pilietybės įgijimo dienos raštu apie tai pranešti arba Migracijos departamentui, arba Lietuvos diplomatinei atstovybei užsienyje. Jeigu jis šitos pareigos nesilaiko, yra numatyta administracinė atsakomybė – (...) bauda nuo 300 iki 850 eurų“, – Eltai sakė E. Gudzinskaitė.
„Vėlgi, gali nubausti tik tą, kurį pričiupai, taip sakant. Kurių nepričiumpi, tų negali nubausti. (...) Būna, kad apie tai mums praneša kitos valstybės, arba būna, kad asmuo ateina į Migracijos departamentą pasikeisti paso ir kokiu nors būdu sužinome, kad jis mums apie tai nepranešė. Arba kitos įstaigos perduoda mums informaciją ir taip gauname ją iš trečiųjų asmenų“, – dažniausius atvejus detalizavo departamento vadovė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad apie tai, jog iš Lietuvos išvykęs asmuo yra įgijęs kitos šalies pilietybę, kartais sužinoma ir po 10 metų.
„Visokių istorijų būna. Yra daug žmonių, kurie išvyko po nepriklausomybės atgavimo, nepranešė apie tai ir tiesiog gyvena kitur. Būna ir taip, kad sužinome, jog prieš 10 metų tai įvyko, o žmogus dokumentų nesusitvarkė“, – sakė E. Gudzinskaitė.
„Bet dažniausiai žmonės tyčia nepraneša. (...) Tai jei per referendumą atsirastų ta dvigubos pilietybės galimybė, manau, kad tada žmonės neturėtų priežasčių slėpti šitos informacijos ir aktyviau apie tai praneštų. Tada turėtume tikslesnę informaciją apie tai, kiek turime tikrų piliečių. O dabar turime situaciją, kad žmonės apie tai nepraneša, nes žino, kad jei praneš, praras Lietuvos pilietybę“, – kalbėjo departamento vadovė.
E. Gudzinskaitė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos pilietybę asmuo praranda iškart, tik įgijęs kitos valstybės pilietybę. Tuo metu Migracijos departamentas, nustatęs tokį atvejį, tik konstatuoja pilietybės netekimo faktą.
„Priimamas vidaus reikalų ministro įsakymas, kad asmuo neteko pilietybės – pagal įstatymą pilietybės netenkama nuo to momento, kai įgyjama kitos šalies pilietybė. (...) Tai mes tik konstatuojame pilietybės netekimo faktą, nes asmuo jos netenka automatiškai, pagal įstatymą, priėmęs kitos valstybės pilietybę“, – sakė E. Gudzinskaitė.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. piliečių.
Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus biuletenius iš visų 1895 rinkimų apylinkių, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo.
Sekmadienį vykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės nebuvo sėkmingas. Preliminariais VRK duomenimis, referendume dalyvavo 59,02 proc. rinkėjų. Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 73, 94 proc. rinkėjų, tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.
Dėl šalies vadovo posto varžėsi 8 kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis G. Nausėda, konservatorių keliama premjerė I. Šimonytė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas, Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę teisininkas Ignas Vėgėlė, gydytojas E. Vaitkus ir eksparlamentaras R. Žemaitaitis.
