Jau du pilietybės referendumai parodė teigiamą visuomenės požiūrį į pilietybės išsaugojimą. Ypač šiandien, esant mažėjančiam Lietuvos Respublikos piliečių skaičiui, esant sudėtingai geopolitinei situacijai, yra būtinas mūsų diasporos svarbos pripažinimas per nacionalinio saugumo aspektą.
Pasak pataisų iniciatorės D. Asanavičiūtės, esame diasporinė tauta, todėl turime pripažinti, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai – lygiai tokie patys piliečiai su visomis pareigomis ir privilegijomis. Esant sudėtingai geopolitinei situacijai mums ypač reikalinga pilietiška, aktyvi diaspora.
Įvykus dviem nesėkmingiems Pilietybės referendumams faktiškai atsiduriame teisinio neįmanomumo situacijoje. Negalime pakeisti Konstitucijos ir, įvertinus saugumo dedamąją, išsaugoti po 1990 m. kovo 11 d. išvykusių iš Lietuvos Respublikos savo piliečių ir įgijusių Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybės narės pilietybę.
„Todėl registravau ir siūlau Seimui Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas. Įstatymo projektu siūloma, jog Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išlaikyti po 1990 m. kovo 11 d. išvykę, gimimu įgyję LR pilietybę, o Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos partnerės Europos Sąjungos valstybės pilietybę įgyję ne gimimu. Taip būtų susiaurintas referendume siūlytas valstybių sąrašas, kurių pilietybes įgyję Lietuvos Respublikos piliečiai galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę“, – akcentavo D. Asanavičiūtė.
2017 m. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, jog leidus išsaugoti LR pilietybę įgijus ES ar NATO priklausančių valstybių pilietybes, išimtis būtų per plati, nes prieštarautų Konstitucijos 12 straipsnio nuostatai. Manoma, kad susiaurinus valstybių sąrašą tai būtų galima laikyti atskira, reta išimtimi pagal Konstitucinę doktriną.
Taip pat Įstatymu siūlau asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę, nustatyti terminą, kada privalo pranešti Lietuvos Respublikos institucijoms apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai baigs galioti asmens Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas (jeigu toms valstybėms nėra taikoma išimtis šio įstatymo 7 straipsnyje). Šiuo metu asmuo pranešti įgaliotoms institucijoms turi 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo. Manoma, kad tokia nuostata dabar yra neveiksminga, o keičiantis asmens pilietybę patvirtinančius dokumentus asmuo galėtų informuoti atitinkamas institucijas apie įgytą kitos valstybės pilietybę.
Šių Pilietybės įstatymo pataisų tikslas – padėti daliai mūsų Lietuvos Respublikos piliečių išlaikyti teisinį ryšį su valstybe ir išsaugoti Lietuvos Respublikos piliečius, įgijusius Lietuvos saugumo garantą užtikrinančio aljanso narių valstybių pilietybes.
