Kreipimasis pateiktas nagrinėjant rinkiminį ginčą, inicijuotą buvusios Visagino merės, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovės Dalios Štraupaitės, jai nėra skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti renkamai atėmimas, pranešė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
D. Štraupaitė su skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi, kai gegužės 2 dieną Vyriausioji rinkimų komisija neregistravo jos, kaip kandidatės, į Europos Parlamento rinkimus.
Tokį sprendimą VRK priėmė remdamasi naujausiomis Rinkimų kodekso pataisomis, numatančiomis, jog asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, negali būti renkamas. Pernai įsigaliojus Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiui, D. Štraupaitei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas būti skiriamai į tam tikras pareigas – tebegalioja ir nėra pasibaigusi.
Pasak D. Štraupaitės advokato Justo Vilio, Seimo priimto Rinkimų kodekso pataisos įsigaliojo tada, kai teismas politikės atžvilgiu jau buvo priėmęs apkaltinamuosius nuosprendžius. Teisininko teigimu, parlamentui priėmus įstatymo pakeitimus, D. Štraupaitės teisinė situacija tapo blogesnė nei buvo iki šiol, nors bausmę ji yra įvykdžiusi. Advokato įsitikinimu, įstatymo atgaline data negali būti taikomas.
Pataisos numato, kad bet koks asmuo, kuriam yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti kandidatu į jokias pareigas. Šis pakeitimas atsirado jau po to, kai D. Štraupaitei buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, ji bausmę jau yra įvykdžiusi.
Pasak advokato, būtina iškelti klausimą ir dėl minėtos Rinkimų kodekso nuostatos atitikimo Konstitucijai. J. Vilio teigimu, jam kyla abejonių dėl draudimo, taikomo asmenis, kuriems galioja baudžiamojo poveikio priemonė, proporcingumo.
„Asmuo bausmę atliko, bet baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra papildo, sustiprina bausmę, galioja dar tris metus ir žmogus negali būti renkamas. Ar tai yra proporcinga? Mūsų įsitikinimu, neproporcinga. Jeigu būtų teismas norėjęs uždrausti D. Štraupaitei dirbti politikoje, tai būtų tą ir padaręs. To jis nepadarė. Todėl sakyti, kad bet kokios baudžiamojo poveikio priemonės, net ir nesusijusios su rinkimais, leidžia apriboti konstitucinę teisę būti išrinktam, negalime, tokia priemonė yra neproporcinga“, – Eltai yra sakęs teisininkas.
Kaip skelbia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėja ginčijamo sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2024 m. gegužės 2 d., nebuvo baigusi atlikti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės trejus metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas atėmimo. Pareiškėjai teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nesusijusi su viešosios teisės būti išrinktam apribojimu.
Rinkimų kodekse įtvirtinta, kad asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte baudžiamojo poveikio priemonės nėra diferencijuojamos ir nėra siejamos tik su viena baudžiamojo poveikio priemone – viešosios teisės būti išrinktam – taikymu.
„Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymas lemia, kad asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, nesusijusi su viešąja teise būti išrinktam, atsiduria tokioje situacijoje, kurioje jam pritaikoma pasyviąją rinkimų teisę apribojanti priemonė, lemianti, kad jo teisės iš esmės suvaržomos griežčiau, nei jos buvo apribotos teismo nuosprendžiu pritaikyta baudžiamojo poveikio priemone.
Todėl teisėjų kolegijai kilo abejonė, ar Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto teisinis reguliavimas, numatantis pasyviosios rinkimų teisės apribojimą asmeniui, kuris yra nebaigęs atlikti bet kokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, atitinka žmogaus konstitucinių teisių ribojimo sąlygas, konkrečiai – konstitucinį proporcingumo principą, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, taip pat Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, pagal kurią įstatymų leidėjas rinkimų įstatymuose turi nustatyti konstituciškai pagrįstus reikalavimus (sąlygas) asmeniui, kuris gali būti renkamas“, – rašoma teismo pranešime.
Administracinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.
ELTA primena, kad 2019 m. Panevėžio apygardos teismas D. Štraupaitę pripažino kalta dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Politikei apskundus šį sprendimą Apeliaciniam teismui, pastarasis padidino jai anksčiau skirtą baudą, panaikino trejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
Visgi, 2023 m. kovą apygardos teismas patikslino savo sprendimą ir nutarė, jog dėl korupcijos nuteista politikė negali būti renkama į meres, tačiau Apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino.
Tokie teismų sprendimai praėjusių metų kovą sukėlė ažiotažą, nes VRK turėjo keisti savo sprendimus ir iš naujo surengti Visagino mero rinkimus.
