Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus visų 1895 rinkimų apylinkių rezultatus, referendume dalyvavo 59, 02 proc. rinkėjų. Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 73, 94 proc. rinkėjų, tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.
Tam, kad pakeitimai būtų priimti, būtina, jog siūlymą palaikytų daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų.
Prieš penkerius metus referendume dėl pilietybės išsaugojimo dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, tačiau iniciatyvai pasisakančių „už“ pritrūko. Konstitucinius pakeitimus tada parėmė 73,92 proc. dalyvavusių rinkėjų. Visgi, tam, kad pakeitimai būtų priimti, būtina, jog siūlymą palaikytų daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų – iš esmės tiek, kiek tą kartą ir dalyvavo referendume apskritai.
ELTA primena, kad referendumo biuletenyje buvo siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
Iš viso referendume balsavimo teisę turėjo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Viena iš daugybinės pilietybės iniciatorių Dalia Asanavičiūtė sako vis dar tikinti, kad sekmadienį surengtas referendumas bus sėkmingas ir leis pakeisti Konstituciją.
„Aš dar nenorėčiau pasiduoti, ne visų apygardų balsai dar suplaukė“, – teigė referendumo iniciatorė. Savo ruožtu nemaža dalis politikų viešai suabejojo šios iniciatyvos sėkme.
Visgi, D. Asanavičiūtės teigimu, galima pasidžiaugti tuo, kad balsavusiųjų skaičius bus veikiausiai didesnis negu buvo 2019 metais.
„Matau tendenciją, jog auga, bet ar to pakaks sužinosime kelių valandų bėgyje“, – apibendrino ji.
