„Esu iš principo prieš abortą. Dėl to, kad gyvybė turi būti saugoma nuo pat prasidėjimo. Turbūt ne laikas kalbėti apie draudimus ir kalbėti apie tai, kad reikėtų drausti abortą. Tai būtų tikrai nelogiška“, – TV3 televizijos surengtuose prezidento rinkimų debatuose penktadienį kalbėjo I. Vėgėlė.
„Ką turime daryti – turime padėti moterims (...) – yra kriziniai nėštumo centrai. Reikia investuoti į tai – paaiškinti ir padėti joms tiek finansiškai, tiek psichologiškai“, – pridūrė kandidatas.
Tuo metu buvęs parlamentaras R. Žemaitaitis pažymi, jog moterims teisė į abortą turi būti užtikrinta tik seksualinio smurto atveju.
„Būsiu vienas iš autorių, kad (reikia – ELTA) drausti daryti abortus asmenims ir moterims, kurios pastojo ne kriminalinio nusikaltimo metu“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Kada įvykdomi kriminaliniai nusikaltimai ir moteris išprievartaujama, tikrai turi būti teisė į abortus“, – kalbėjo politikas.
G. Nausėda: nėštumo nutraukimas turi būti atliekamas tik ypatingais atvejais
Save išsikėlęs kandidatas Eduardas Vaitkus pažymi, kad valstybė turi gerinti socialinę aplinką, siekiant, jog nėštumo nutraukimas būtų itin retas atvejis.
„Valstybė privalo visokeriopai skatinti gimdyti vaikus, nes kitaip išnyksime. Vaikų auginimui, jų išsimokslinimui turi būti sukurta infrastruktūra, turi būti jaunoms šeimoms padedama maksimaliai. Tada galime pasiekti, kad abortas būtų retas ir išskirtinis įvykis. Bet moteris visgi turi turėti tokią teisę“, – sakė E. Vaitkus.
„(Reikia – ELTA) mažinti sąlygas, kurioms esant yra lengva padaryti abortą“, – pabrėžė kandidatas.
Panašiai šiuo klausimu pasisakė ir antros kadencijos siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda.
„Remiuosi tuo, kad moteris nutraukia nėštumą tik ypatingais atvejais, kada iš tikrųjų neturi kito pasirinkimo. Valstybė turi daryti viską, kad tokių situacijų būtų kiek galima mažiau. Todėl turime kreipti dėmesį į mūsų šeimas. Ir į pilnas, ir į nepilnas šeimas ir socialinėmis bei ekonominėmis priemonėmis padėti, kad moteris mūsų visuomenėje jaustųsi tvirtesnė kartu su kitais šeimos nariais“, – teigė prezidentas.
I. Šimonytė: šiomis temomis aktyviai diskutuoja vyrai, kuriems šių sprendimų priimti nereikia
Savo ruožtu į klausimą sureagavusi premjerės pareigas šiuo metu einanti Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad esamo abortų reglamentavimo keisti nereikia.
„Pasakysiu labai paprastai – nieko keisti dabartiniame reguliavime tikrai nereikia. Abortų skaičius yra mažėjantis, tam yra daug objektyvių priežasčių. Jis galėtų mažėti ir sparčiau. Bet tam ne paskutinį vaidmenį vaidina ir švietimo sistema, gyvenimo įgūdžių programa“, – sakė I. Šimonytė, sukritikuodama ir tai, kad tokiais klausimais politiniame lauke neretai aktyviau diskutuoja vyrai.
„Tokia yra politikos realybė, nors visuomenės dažniausiai pasiskirsto 50/50, moterų politikoje būna mažiau ir aš, turbūt, esu vienas iš akivaizdžių to įrodymų. Gaunasi, kad šiomis temomis labai aktyviai diskutuoja vyrai, kuriems tų sprendimų nereikia priimti“, – teigė politikė.
Griežtai prieš nėštumo nutraukimo draudimą pasisakė ir kiti kandidatai.
„Kategoriškai nepritariu abortų draudimui ir manau, kad moters teisė ir jos apsisprendimas, ką ir kaip ji turi daryti“, – sakė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Moteris yra asmuo, savo kūno šeimininkė“, – teigė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Dainius Žalimas.
„Pritariu moterų teisei. Septyniems vyrams apie tai diskutuoti yra beprasmiška“, – pažymėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas kandidatas Giedrimas Jeglinskas.
ELTA primena, kad sekmadienį vyks pagrindinė šalies prezidento rinkimų ir referendumo dėl pilietybės išsaugojimo diena.
Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai – antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, savarankiškai išsikėlę Ignas Vėgėlė bei Eduardas Vaitkus, partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Referendumo biuletenyje siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
