„Lietuvos muitinė, vykdydama tarptautines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, taikė vienas griežčiausių priemonių, kad tos sankcijos nebūtų apeinamos. Lietuva nuolat siekė, kad sankcijų apėjimo rizika būtų mažinama ir visose Europos Sąjungos valstybėse. Džiaugiamės, kad prie mūsų iniciatyvos šių metų sausį prisijungė Latvija ir Estija. O dabar šį susitarimą pasirašė ir Lenkija bei Suomija“, – po pasirašymo sakė Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas.
Susitarimą pasirašiusių šalių muitinės sustiprins prekių, kurioms taikomi eksporto draudimai ir apribojimai, kontrolę ir taikys tokias bendras priemones kaip, pavyzdžiui, reikalaus pateikti muitinei eksportuojamų ar reeksportuojamų prekių gamintojo išduotą dokumentą ar informaciją, vadinamą gamintojo deklaracija. Taip pat muitinės reikalaus kitų dokumentų, paneigiančių prekės patekimo į Rusiją galimybes ar kitas sankcijų apėjimo tikimybes.
Šiuo metu Lietuvoje, jei asmenys nepateikia aukščiau nurodytų papildomų dokumentų ir informacijos, įrodančių, jog sankcijų apėjimo rizikos nėra, Lietuvos muitinė neleidžia vykdyti muitinės procedūrų pateiktoms prekėms. Pasirašius penkiašalį susitarimą analogiška praktika bus taikoma ir pasirašiusių šalių muitinių.
Dėl vienodų priemonių taikymo jau šių metų sausį sutarė trys Baltijos valstybės. Tuomet Lietuvos, Latvijos ir Estijos muitinės sustiprino prekių, kurioms taikomi eksporto draudimai ir apribojimai, ir kurios eksportuojamos į trečiąsias šalis per Rusiją ir Baltarusiją arba tranzitu per kitas šalis, kontrolę.
Remiantis tarptautinės prekybos statistika, nuo 2022 m. ES eksportas į Rusiją ir Baltarusiją mažėjo, vis dėlto eksportas į Vidurinės Azijos šalis atitinkamai didėjo. Muitinės teigimu, tokie duomenys patvirtina, jog ES ribojamosios priemonės ne visiškai pasiekia savo tikslą tol, kol jos netaikomos Vidurinės Azijos šalims ir kitoms šalims, esančioms muitų sąjungoje su Rusija.
