„Turime nenuspėjamą situaciją. Gyvename nesaugioje kaimynystėje, iš to kyla karinės ir hibridinės grėsmės, taip pat turime Astravo atominę elektrinę (AE). Tai paskatino viską sudėlioti į vieną dokumentą, kuris turėtų tapti aiškiu kelrodžiu, kaip stiprinsime civilinę saugą ateityje, numatant konkretų finansavimą“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.
Vienas iš programoje numatytų prioritetų – priedangų tinklas, kurių įrengimui iki 2030 m. ketinama skirti 48 mln. eurų.
Plečiama perspėjimo sistema
Programoje numatoma, kad turi būti plečiama ir modernizuojama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Ją sudaro keli elementai: sirenų tinklas, trumposios žinutės, kurias gyventojai gauna į mobiliuosius telefonus ir pranešimai į nacionalinį transliuotoją. Viso perspėjimo sistemų plėtrai numatyta 11 mln. eurų.
„Šiuo metu turime 944 perspėjimo sirenas, kurios gali perspėti apie 60 procentų Lietuvos gyventojų, mūsų tikslas yra pasiekti, kad 75 proc. gyventojų būtų perspėjami“, – kalbėjo ministrė.
„Iš Norvegijos finansavimo yra nupirkta apie 200 sirenų, kurios jau yra baigiamos montuoti 17 savivaldybių. Tikiuosi, kad greitu metu jau turėsime padidėjusį sirenų tinklą“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, šiuo metu yra kuriama mobili programėlė, kuria siekiama turėti integruotą gyventojų perspėjimo sistemą. A. Bilotaitės teigimu, programėlė būtų valdoma centralizuotai.
Programoje taip pat išskirtas valstybės pareigūnų parengimas, sveikatos sektorius, jungtinių komandų steigimas, pasiruošimas cheminėms, biologinėms, radiacinėms, branduolinėms (CBRN) grėsmėms bei savisaugos plėtra.
Visą programą ir jos finansavimą dar turi tvirtinti Vyriausybė, o vėliau – Seimas.
