Nuo ankstyvo, žvarbaus, bet saulėto penktadienio ryto į Alytaus rajono apylinkes vienas po kito traukė už šalies saugumą atsakingi politikai ir kiti pareigūnai: atvyko karine uniforma vilkintis šalies prezidentas Gitanas Nausėda su visa politine komanda, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai bei nemaža dalis kitų parlamentarų.
Čia taip pat pasirodė Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis ir net Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Galiausiai prie susirinkusių šimtų karių ir kelių dešimčių politikų atvyko ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Lenkijos kariuomenės vadas Wieslaw Kukula ir būrys Lenkijos žurnalistų.
Ne veltui – visai netoliese „pavojingiausia vieta žemėje“ pernai praminto Suvalkų koridoriaus esančiame Lietuvos kaime penktadienį vyko Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės bendrų pratybų „Brave Griffin 24/II“ (liet. „Narsus grifonas 2024“) parodomoji programa, kuri užbaigė praėjusį sekmadienį prasidėjusias tarptautines pratybas. Jose – per 1,5 tūkst. karių ir 200 karinės technikos vienetų.
Parengtas scenarijus
Visą savaitę Lenkijos, Portugalijos bei JAV karių nelepinęs Lietuvos oras penktadienį parodė kitą savo pusę – nuo ankstyvo ryto šviečianti saulė gerai nuteikė ne tik kelis šimtus karių, pasitikusius svečius ir pristačiusius pasibaigusių pratybų rezultatus, bet ir pačius politikus.
Apie 10 valandą į „Suvalkų koridoriaus“ prieigas atvykusį Lenkijos prezidento A.Dudos kortežą pasitiko Lietuvos prezidentas G.Nausėda, krašto apsaugos ministras L.Kasčiūnas bei kariuomenės vadas V.Rupšys.
Bičiuliškai pasilabinę, abiejų šalių prezidentai kartu su patarėjų komandomis patraukė į teritorijoje įrengtą karinę palapinę, kurioje jų laukė detalūs teritorijų žemėlapiai.
Po trumpo pokalbio abiejų šalių delegacijos nužingsniavo prie didžiulio ant žemės įrengto „Suvalkų koridoriaus“ maketo, kvadratais suskirstyto teritorijomis, pažymėtais miškais, upėmis ir ežerais, prie kurio išsirikiavę jau laukė dešimtys ginklais nešinų karių.
Vaikščiodami po maketą, vieni kariai imitavo priešo pajėgas, užimančias tam tikrą teritoriją, tuo metu kiti kariai įvardijo, kokiomis pajėgomis, kaip ir kurį priešo pajėgumą įveiktų. Visas sąjungininkų planas susirinkusiems keliems šimtams svečių buvo aiškinamas anglų kalba.
Netrukus po to visi susirinkę galėjo bent iš dalies pajusti, kaip toks scenarijus atrodytų realybėje.
Politikams susėdus ant specialiai jiems įrengtos pakilos, jų bruzdesį staiga nutraukė garsus sprogimas – priešo veiksmų imitacija.
Pratybų scenarijus – Lietuvos pareigūnų identifikuoti kariniai priešo žvalgybos padaliniai, kurie įsitvirtino keliuose pastatuose Lietuvos teritorijoje. Šie perdavinėja informaciją bei koordinates pagrindinėms priešo pajėgoms, kurios jau ruošiasi žengti Lietuvos link.
„Dėmesio, dėmesio, dėmesio. Tai Lietuvos ginkluotosios pajėgos. Atidžiai paklausykite – tai paskutinis įspėjimas. Meskit ginklus ir išeikite pakeltomis rankomis. Jūsų bandymas priešintis – bereikšmis. Pasiduokite ir išvengsite mirties“, – toks pranešimas anglų kalba buvo ištransliuotas pirmųjų atvykusių Lietuvos pareigūnų.
Netrukus nuskambėjo sprogimas kitoje teritorijos pusėje, o orą perskrodė kariniai orlaiviai.
„Pagrindinė užduotis buvo būtent tos žvalgybinės dalies neutralizavimas konvencinėmis pajėgomis, kadangi mūsų valstybės civilinės priemonės šiuo metu nebūtų buvusios efektyvios. Tokiu atveju buvo panaudota karinė jėga.
Jungėme pagrindinę lengvąją savo techniką – šarvuotus visureigius JLTV, tada naujesnę, modernesnę įrangą, susijusią su dronų kontrole, jų nuleidimu ir naikinimu. Buvo psichologinių operacijų dalis, kuriame buvo vykdomas perspėjimas ir personalo, kuris šiuo atveju vykdė priešišką veiklą, identifikavimas.
Ir tada tomis priemonėmis nepasiekiant tam tikro rezultato ir situacijai eskaluojantis, buvo įvestos tokios ginkluotės rūšys kaip kovos mašina „Boxer“, taip pat Lenkijos kovos mašinos „Rosomak“, sraigtasparniai, oro parama iš oro policiją vykdančių orlaivių“, – po pratybų naujienų portalui lrytas.lt pasakojo šių pratybų „galva“, Žemaitijos brigados vadas, pulkininkas Aurelijus Alasauskas.
Net neįtarė, „kuo tai kvepia“
Nors nuo sekmadienio trukusios tarptautinės pratybos nebuvo ilgos, anot pulkininko, laikas jose buvo išnaudotas efektyviai – atidirbtas persidislokavimas, išsiskleidimas ir manevravimas.
„Iššūkiai visada susiję su kalbėjimu ir bendravimu, su tais žmonėmis, kurie visada aplink mus. Nes tol, kol mes nepradedame tiesiogiai vienas kito matyti, bendrauti, tol tie iššūkiai yra numanomi ir galimi. Antra vertus, kai žinai iššūkius, juos lengviau valdyti. Tik noriu pasidžiaugti, kad nevaldomų iššūkių, nevaldomų situacijų mes neturėjome“, – pasakojo jis.
Pasak A.Alasausko, pratybos parodė, kad Lietuvos pajėgos kartu su lenkų, portugalų, ispanų ir amerikiečių sąjungininkais, per pakankamai trumpą laiką yra pajėgios integruoti veiksmus ant žemės, ore, ir, kas svarbiausia – gali susikalbėti ir su vietiniais žmonėmis, kurie iš tiesų yra šių žemių savininkai.
Mat, pavyzdžiui, pastatai, kuriuos pratybų metu „užėmė“ priešo pajėgos – tai lentpjūvės dalis, kurioje įprastai žmonės kasdien darbuojasi ir gyvena. A.Alasauskas džiaugėsi, kad gyventojų reakcija į pratybas buvo tokia teigiama.
„Jie džiaugėsi. Reikia pasakyti, kad mes nieko nuo jų neslėpėme. Gal net žmonės iš pradžių neįsivaizdavo, kuo čia viskas kvepia ir kuo baigsis, bet kasdien vis labiau daugėjant technikos, karių skaičiui, tie patys civilinės bendruomenės žmonės buvo integruoti. Vakar patys civiliai gyventojai apėjo tiek mūsų pozicijas, tiek apimtį, parodėme tą pačią techniką – juos pritraukiame, o ne išgąsdiname“, – juokėsi jis.
„Kaip ir gyvenime, taip ir kariuomenėje – ruošiamės kiekvieną dieną tam, kad tas karas, kuris gali vieną dieną įvykti, būtų valdomas. Viskas prasideda nuo taikos meto ir karių dislokavimo tam tikroje vietoje, su atgrasymo užduotimi, kuomet mes sąveikaujame su vietiniais žmonėmis, įrengiame tam tikrus atramos išsidėstymo punktus, ruošiamės galbūt ir nematomiems veiksmams, kurie iš pradžių neindikuoja mūsų tiesioginių karinių veiksmų apimties“, – paaiškino A.Alasauskas.
Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ organizuotose pratybose nuo balandžio 21 d. dalyvavo brigadai pavaldūs batalionai, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, Karo policija, Karo medicinos tarnyba, Karinės oro pajėgos, Oro gynybos, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų ir Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionai bei NATO sąjungininkai iš Lenkijos kariuomenės 15-osios mechanizuotosios brigados, Portugalijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.
Pagrindinis tarptautinių pratybų pagrindinis tikslas – treniruoti brigados štabo ir pavaldžių vienetų gebėjimą planuoti bei vykdyti gynybines karines operacijas sąveikaujant su NATO sąjungininkais.
