Teismo posėdyje D. Šakalienė iš pradžių prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu teiktais savo parodymais apie 2021 m. rugpjūčio įvykius prie parlamento. Vėliau ji sutiko prisiminti tam tikras įvykių detales.
„Kai vyko prie Seimo susibūrimas, tai galiu pasakyti, kad jis buvo labai agresyvus. Man teko bendrauti su žmonėmis stresinėmis aplinkybėmis. Man buvo grasinama, rėkiama į veidą. Buvo naudojami garsiniai prietaisai“, – pasakojo parlamentarė.
D. Šakalienė tvirtino, kad pasibaigus Seimo posėdžiui, ji su kolegomis bandė išeiti iš parlamento rūmų, tačiau suprato, jog tai padaryti nebus saugu.
„Baigiantis Seimo posėdžiui, buvo apie tai kalbama, kad gali būti sunkumų išeiti iš pastato, nes žmonės susirinkę, nusiteikę agresyviai. Buvo svarstoma, pro kuriuos rūmus saugiau išeiti. (...) Pamačius labai agresyvius veiksmus kolegų atžvilgiu, gavau rekomendacijas iš Seimo darbuotojų, kad reikėtų eiti pro kitus Seimo rūmus“, – liudijo Seimo narė.
Ji prisiminė mačiusi, kaip prie parlamento rūmų į jos kolegą parlamentarą Sergejų Jovaišą buvo mesta Lietuvos vėliava su mediniu kotu.
„Į mano kolegą S. Jovaišą mesta vėliava su ilgu kotu. Vėliavos kotas praskrido jam pro galvą“, – sakė liudytoja.
D. Šakalienė, paklausta, kaip galiausiai jai pavyko išeiti iš Seimo, pažymėjo, kad ją iš parlamento rūmų išlydėjo pareigūnai. Lauke, prie Seimo, ji teigė bandžiusi kalbėtis su susirinkusiais žmonėmis, tačiau kalbėtis esą buvo sunku dėl triukšmo ir dėl to, kad dalis žmonių ragino su ja susidoroti.
„Kai mėginau klausti susirinkusiųjų žmonių, apie ką jie nori pasikalbėti, tai supratau, kad dalis žmonių yra nusiteikę prieš ribojimus, susijusius su pandemija, dalis žmonių manė, kad šita valdžia netinkamai elgiasi. (...) Buvo sunku susikalbėti, kai buvo grasinama, raginama smurtauti, mane „įmesti į konteinerį, pakarti“, – dėstė D. Šakalienė.
Seimo narė teigė, kad galiausiai ją prie parlamento pasitiko jos sutuoktinis, kuriam, anot liudytojos, tuomet buvo lūžusi koja, tačiau jis prasibrovė pro minią ir nusivedė ją į automobilį.
Parlamentarė, atsakinėdama į prokurorų klausimus, teigė manantis patyrusi psichologinį smurtą, kadangi, anot jos, prie Seimo susirinkę žmonės nenorėjo jos išleisti iš parlamento, apsupo ją ir pareigūnus, įžeidinėjo, šaukė.
„Akivaizdu, kad buvo nenorima nieko pasakyti, pasikalbėti, o norima išlieti pyktį“, – sakė Seimo narė.
D. Šakalienė teigė, kad nors ir jautė, jog dėl minios agresyvumo, jos galimybė laisvai judėti buvo suvaržyta, dėl to ji į teisėsaugą nesikreipė.
T. Tomilinas: žmonėms buvo perduodama klaidinanti informacija
Ketvirtadienį teismo posėdyje taip pat liudijo kitas Seimo narys T. Tomilinas. Jis, kaip ir D. Šakalienė, teigė matęs, kaip prie Seimo į parlamentarą S. Jovaišą buvo mesta vėliava su kotu.
„Išeinant iš trečiųjų Seimo rūmų, šalia manęs buvo keli Seimo nariai, mačiau tą garsųjį įvykį su vėliavos koto metimu. Mačiau, kaip kažkas į Seimo narį S. Jovaišą metė vėliavos kotą“, – liudijo T. Tomilinas.
Jis teigė, kad su keliais kolegomis buvo išėjęs pabendrauti su prie parlamento susirinkusiais žmonėmis. T. Tomilinas neslėpė, kad jį papiktino, jog dalis jo kolegų esą klaidino žmones, pranešdami apie Seime priimtus naujus sprendimus.
„Žmonės buvo nusiteikę pakankamai kovingai, mėtė kaltinimus, klausimus uždavinėjo, bet mes kokį pusvalandį su žmonėmis pabendravome. Bandžiau išaiškinti žmonėmis, kad Seimas tomis dienomis priiminėjo (koronaviruso pandemijos ribojimus – ELTA) švelninančius įstatymus, bet, kaip supratau, kitų Seimo narių žmonėms buvo perduodama klaidinanti informacija. Kiek žinau, P. Gražulis tą darė“, – aiškino parlamentaras.
T. Tomilinas prisiminė, kad prie Seimo susirinkę žmonės nepagarbiai elgėsi su jo kolega Seimo nariu Andriumi Navicku. Anot liudytojo, parlamentarą žmonės apsupo, neleido jam laisvai judėti, įžeidinėjo. Dėl to T. Tomilinas sakė priėjęs prie A. Navicko ir padėjęs jam grįžti į Seimą.
Seimo narys tikino, jog vėliau įvykius prie parlamento stebėjo iš tolo.
T. Tomilinas tikino, kad žmonės prie parlamento buvo nusiteikę agresyviai, bet jis pats „didžiulės grėsmės“ nepajuto.
Anot jo, pareigūnai, bandę suvaldyti agresyvius žmones, elgėsi adekvačiai.
„Manau, kad policija elgėsi adekvačiai, neprovokavo. Per garsiakalbį pareigūnai bendravo su minia, prašė atsitraukti“, – dėstė jis.
Byloje kaltinami 87 asmenys
ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
