Skundą EŽTT A.Sacharukas pateikė dar 2019 metais, tačiau bylos nagrinėjimas užtruko beveik penkerius metus. Strasbūro teisėjų kolegija, kurioje buvo ir Egidijus Kūris, nusprendė, kad nenusišalinusi nuo bylos nagrinėjimo tuometė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Dalia Bajerčiūtė buvo šališka.
Nors EŽTT patenkino A.Sacharuko skundą, tačiau neskyrė piniginės kompensacijos, nes nusprendė, kad vien teigiamas sprendimas yra pakankamas atlyginimas.
Įtarimai – po vestuvių
Į teisėsaugos mėsmalę A.Sacharukas pateko praėjus ketveriems metams po 2010 metais plačiai nuskambėjusių įvykių Seime, kai parlamentaras buvo apkaltintas, jog 11 kartų kartų balsavo už į Tailandą išvykusį savo kolegą Liną Karalių. Buvo surengta apkalta, tačiau A.Sacharukui pavyko išsaugoti mandatą.
Pabaigęs politiko karjerą, A.Sacharukas pradėjo dirbti advokatu ir jau buvo užmiršęs šią istoriją. Tačiau praėjus ketveriems metams po apkaltos Seime ir iškart po savo vestuvių A.Sacharukas netikėtai sulaukė tyrėjos skambučio, jog jam bus pareikšti įtarimai.
Byla buvo greitai baigta tirti ir perduota teismui.
Seime – įprasta praktika
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A.Sacharukas įrodinėjo, kad tuomet balsavimas už kitus buvo įprasta praktika.
Buvo pateikti įrodymai, kad dar mažiausiai 20 tuomečių Seimo narių balsavo už kitus.
A.Sacharuko advokatų prašymu teismas peržiūrėjo vos dviejų dienų – 2010 metų sausio 14-osios ir 19-osios posėdžių įrašus. Juose aiškiai buvo matyti,kad 15 tuometinių parlamentarų 19 kartų balsavo vieni už kitus.
Buvo balsuojama net ir už posėdžių salėje nebuvusi patį A.Sacharuką. Vaizdo kameros užfiksavo, kaip net du kartus už jį balsavo vienas aktyviausių apkaltos rengėjų – buvęs Seimo antikorupcijos komiteto pirmininkas.
„Jeigu užtektų kantrybės peržiūrėti bent mėnesio posėdžių vaizdo įrašus, reikėtų bausti vos ne pusę Seimo narių“,– tuomet juokavo A.Sacharukas.
Ragino kelti bylas ir kitiems
Teisminio nagrinėjimo metu A.Sacharuko advokatai paprašė, kad teismas savo nutartimi įpareigotų prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą kitiems 20 parlamentarų, kurie buvo užfiksuoti balsuojantys už savo kolegas.
Tačiau A.Sacharuką išteisinęs Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad balsavimas už kolegas nėra nusikaltimas ir kreiptis į prokuratūrą atsisakė.
Nors prokurorai išteisinamąjį nuosprendį skundė Apeliaciniam teismui, skundas buvo atmestas.
Siūlė remtis prokuratūra
Tačiau viskas aukštyn kojom pasikeitė, kai byla 2016 metais atsidūrė Aukščiausiajame Teisme. D.Bajerčiūtės pirmininkaujama kolegija panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir bylą sugrąžino iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui. Savo nutartyje teismas nurodė, kad reikia vadovautis prokuratūros skundo argumentais, jog A.Sacharukas įvykdė nusikaltimą.
Kasacinio teismo teisėjai tuomet tvirtino, kad negalima remtis Seime susiklosčiusia praktika balsuoti vieniems už kitus.
„Pagal tokius motyvus reikėtų išteisinti visus kaltinamuosius, kurie pagauti kyšininkaujant ar vagiliaujant, kai visame kolektyve buvo susiformavusi tokia praktika“,– teigiama nutartyje.
Nors A.Sacharuko advokatai tos pačios bylos nagrinėjimo metu buvo pateikę teismui prašymą inicijuoti ikiteisminį tyrimą dar 20-čiai parlamentarų, Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje pabrėžė, kad iki šiol nei apie vieną tokį atvejį nebuvo informuotos teisėsaugos institucijos.
Teisėja nusprendė nenusišalinti
Dėl tokios kasacinio teismo nutarties, kurioje beveik pažodžiui buvo nurodyta, kad A.Sacharukas įvykdė nusikaltimą, bylą iš naujo nagrinėjusiam Apeliaciniam teismui neliko kitos išeities, kaip A.Sacharuką nuteisti. Tad eksparlamentaras buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pinigine bauda.
Vėl nuosprendį apskundus Aukščiausiąjam Teismui, bylą nagrinėti buvo pavesta kolegijai, kurios pranešėja paskirta D.Bajerčiūtė, pirmininkavusi ir per pirmą nagrinėjimą kasaciniame teisme.
Kadangi antrą kartą tas pats teisėjas negali nagrinėti tos pačios bylos, A.Sacharukas buvo įsitikinęs, kad skiriant kolegiją įsivėlė kokia nors klaida. Jis buvo įsitikinęs, kad teisėja pati nusišalins. Tačiau ji to nepadarė. Teisėja nenusišalino net tada, kai advokatai jai pareiškė nušalinimą.
Tikisi objektyvaus proceso
Būtent galimas teisėjos šališkumas ir tapo pretekstu A.Sacharukui kreiptis į EŽTT.
Šią bylą išnagrinėjusi EŽTT kolegija pripažino, jog valstybė neužtikrino buvusiam parlamentarui teisę į nešališką teismą. Nors sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo įvardyta teisėja D.Bajerčiūtė, tačiau tokia išvada buvo priimta remiantis būtent atveju, kai teisėja, parodžiusi savo poziciją, iš naujo nagrinėjo tą pačią bylą.
„Laimėjau mūšį, bet ne karą. Norėjau įrodyti, kad visiems teisėjams turi galioti nešališko teismo principas. Tikiuosi, kad atnaujinus bylą Lietuvoje, ji bus išnagrinėta objektyviai“,– po palankaus EŽTT sprendimo sakė A.Sacharukas.
