Politikos vilku, galėjusiu suvienyti net ir aršiausius konkurentus, vadintam G.Kirkilui surengtos valstybinės laidotuvės. Jo palaikai atgulė Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Laidojimo ceremonijoje į paskutiniąją kelionę buvusį premjerą išlydėjo kunigas Ričardas Doveika. Urna su velionio palaikais iš laidojimo namų išnešta 12 val. Šalia urnos – ir Lietuvos trispalvė.
Laidotuvių ceremoniją savo kalba pradėjo Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, politikas Vytenis Povilas Andriukaitis, pacitavęs poetą Justiną Marcinkevičių.
„Just.Marcinkevičius, rašydamas apie 1930-ųjų metų gimimo jaunuolius eilėraštyje „1946-ieji“, akcentavo jų laiko dramą. „Laikas per pusę lyg juodą lentą perbraukė mūsų širdis ir klasę“. Taip atsitiko ir mudviem su Gediminu“, – savo kalbą pradėjo V.P.Andriukaitis.
Jis akcentavo buvusio ilgamečio bendražygio G.Kirkilo lankstumą ir gudrumą, jo sėkmingą darbą Krašto apsaugos ministerijoje ir sugebėjimą būti Seimo mažumos Vyriausybės ministru pirmininku.
„Svarbiausia, jis mokėjo atsipalaiduoti – ar žvejyboje, ar žaisdamas lauko tenisą. Tik štai ta pypkė… Nors ji buvo Gedimino skiriamuoju ženklu, deja, ir tuo, aš, kaip gydytojas, neabejoju, ji tapo staigios jo mirties priežastimi. Staigios, nesavalaikės, skaudžios demokratinei politinei Lietuvos kultūrai netekties priežastimi.
Geriau jau būtų Gediminas peteliškę nešiojęs, kaip jo kolega iš krašto apsaugos ministrų galerijos – Juozas Olekas. Tikrai šiandien būtų galėjęs ar su Juozu, ar su Justu Vincu dar lauko teniso partiją sužaisti“, – kalbėjo V.P.Andriukaitis.
Žodį prie kapo tarė ir parlamentaras Antanas Vinkus. Jis teigė, kad G.Kirkilas savo kuklumu pelnė visų šalies žmonių pagarbą: „Mielas broli, mes negalėjome pakeisti lemties, tik šiandien atėjome paskutinį kartą ištarti tau sudie.“
Parlamentaras pabrėžė esantis įpareigotas Seimo vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavedimu pareikšti užuojautą G.Kirkilo šeimai, žmonai Liudai.
„Miela Liuda, žinau, jis tave mylėjo, tu jį mylėjai, jūsų šeima buvo ideali. Didžiulis, dvigubas, trigubas skausmas tamstai šiandien... Priimkite Seimo pirmininkės užuojautą. Užuojauta jo vaikams, jo artimiesiems ir giminėms. Tebunie lengva tau ši Antakalnio žemelė. Sudie, broli“, – kalbėjo A.Vinkus.
Atvyko V.Čmilytė-Nielsen ir V.Adamkus
Atsisveikinti su G.Kirkilu trečiadienį atvyko Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen. Ji pasakojo visuomet mėgusi pasišnekučiuoti su ilgamečiu politiku, pasikliovusi jo nuomone bei patarimais.
„Prisimenu kaip labai geranorišką, išmintingą, ramų žmogų, labai įžvalgų politiką. Politiką, su kuriuo visada buvo gera diskutuoti, kalbėti, ir kuriam nuoširdžiai rūpėjo valstybės reikalai, ateitis. Iš tikrųjų jo labai trūks, nes tai buvo vienas iš nedaugelio žmonių politikoje, kuriuo galėjai pasikliauti, nepriklausomai nuo to, ar buvai jo kolega, ar oponentas“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Paskutinį kartą su G.Kirkilu parlamento vadovė matėsi dar penktadienį, jo mirties išvakarėse, kai ekspremjeras dalyvavo konferencijoje Seimo rūmuose. „Todėl tikrai ši žinia labai labai sukrėtė“, – pripažino V.Čmilytė-Nielsen.
Tarti „sudiev“ G.Kirkilui atvyko ir kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Jo teigimu, G.Kirkilas į Lietuvos istoriją įsirašys kaip žmogus, pirmiausiai dirbęs Lietuvai, o ne partiniams interesams.
„Kadangi jis savo veiksmais vertino pirmiausiai valstybę, žmogų, o ne kokią nors privačią organizaciją, kuriai pats priklausė. Savo darbais, man atrodo, jis tikrai labai ryškiai įeina į valstybės atkūrimo procesą. Galime pasidžiaugti jo įnašu ir pavyzdžiu ateinančioms kartoms“, – sakė V.Adamkus.
Negailėjo gražių žodžių
Dar nuo antradienio su netikėtai mirusiu G.Kirkilu atsisveikinti plūdo gausus būrys politikų. Tiek bendražygiai, tiek priešingų politinių stovyklų atstovai negailėjo gražių žodžių velioniui, vadino jį santūriu, inteligentišku, puikų humoro jausmą turėjusiu žmogumi.
„Gediminas turėjo puikų humoro jausmą. Aš visa tai vertinu, tą sveiką ironiją ir gebėjimą iš savęs pasijuokti, kartais galbūt paironizuoti ir apskritai žiūrėti į gyvenimą kaip į galimybių, o ne problemų rinkinį“, – pasakojo premjerė Ingrida Šimonytė.
Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad G.Kirkilas buvo politikas gerąja to žodžio prasme.
„G.Kirkilas buvo žmogus, kuris stovėjo prie valstybės vairo ir tuo metu, kai nebuvo lengva, kai valstybės laukė nemažai iššūkių, reikėjo dalyvauti svarbių strateginių sprendimų priėmime. Bet net ir pasitraukęs iš aktyviosios politikos, jis neliko abejingas mūsų viešajam gyvenimui.
Aš nuolat sekdavau skirtingos tematikos jo straipsnius apie mūsų užsienio politiką, ypatingai ši tema jį domino, mūsų saugumo politiką. Visada, žinote, jam buvo būdingas tam tikras solidumas, nesiblaškymas į kažkokias smulkmenas, kažkokių pigių efektų ieškojimą“, – kalbėjo G.Nausėda.
Atsisveikinti su G.Kirkilu atvykęs ilgametis jo bičiulis ir buvęs politinis bendražygis Česlovas Juršėnas prisiminė, kad su G.Kirkilu susipažino dar paskutiniais tarybiniais metais, o vėliau daugybę metų kartu darbavosi Seime.
„Jis tikrai buvo talentingas politikas, gilinosi, kas yra labai svarbu, į visus reikalus, domėjosi ir galėjo šnekėti, rašyti, dalyvauti laidose, susitikimuose su žmonėmis. Su juo buvo smagu dirbti, nors, kaip buvęs partijos pirmininkas, turiu pasakyti, kad kartais reikėdavo pasiginčyti. Bet toks gyvenimas, tokia politika“, – prisiminimais dalijosi Č.Juršėnas.
Dar vienas buvęs G.Kirkilo bendražygis – buvęs jo patarėjas ir teisingumo ministras Juozas Bernatornis, kalbėdamas apie velionį, graudinosi.
„Mes kartu labai daug dirbome, nuo pat nepriklausomybės pradžios dirbome Brazausko komandoje, tai tų prisiminimų yra daugybė. Nežinau tiesiog, ką pasakyti. Aš praradau vieną iš geriausių draugų“, – liūdesio neslėpė J.Bernatonis.
G.Kirkilo kūnas rastas šeštadienio rytą. Policija nurodė, kad apie ilgamečio politiko mirtį medikams bei policijai pranešė jo artimieji.
Primename, kad 2006–2008 metais politikas ėjo ministro pirmininko pareigas, septynias kadencijas – nuo 1992 metų iki 2020 metų – dirbo Seimo nariu, 2004–2006 metais buvo Lietuvos krašto apsaugos ministras.
G.Kirkilas gimė 1951 m. Vilniuje.
