Politikai prisimena, kad „valstiečių“ dominuoto Seimo kadencijai skaičiuojant paskutinį pavasarį parlamentas nepatvirtino trijų į KT siūlytų kandidatų, tarp kurių buvo ir I. Danėlienė. Nepaisant to, kad kandidatūra buvo atmesta, klausimas, kokiu būdu jos pavardė atsirado ant tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio stalo – liko.
Parlamentarams svarstant I. Danėlienės kandidatūrą tiek parlamento užkulisiuose, tiek posėdžių salėje buvo girdėti, kad KT kanclere dirbusi I. Danėlienė tarp kandidatų atsidūrė dėl užsimezgusių santykių su tuomet dar KT pirmininkavusiu D. Žalimu. Tuo metu oficialiai D. Žalimas su I. Danėliene turėtų ryšių nebuvo paskelbęs.
Kandidatūrą Seimui pateikęs V. Pranckietis atvirauja, kad I. Danėlienės pavardė atsirado ne be D. Žalimo dalyvavimo. Be to, apgailestauja buvęs „valstietis“, kandidatę į KT teisėjas jis pasiūlė nežinodamas visos informacijos.
„Kitą dieną po nominavimo atėjo gandas, kad jie yra pora“, – sakė V. Pranckietis, suabejodamas, ar toks nutylėjimas apie santykius buvo etiškas.
„Aš irgi remiuosi savo artimų žmonių kompetencija, kai man jos reikia, ir esu labai dėkingas, kad turiu kuo pasiremti. Bet šiuo atveju nebuvo visiškai etiška. Aš niekada nesiūliau savo artimųjų į jokias pareigas“, – sakė šiuo metu su Liberalų sąjūdžiu dirbantis politikas.
Buvęs Seimo pirmininkas prisiminė, kad iki pateikiant kandidatūrą susitiko tiek su D. Žalimu, tiek su I. Danėliene.
„Buvo ir jis atėjęs tuo klausimu, ir ji buvo atėjusi tuo klausimu“, – sakė V. Pranckietis.
Anot politiko, susitikimo metu D. Žalimas ne tiek prašė siūlyti I. Danėlienę į KT teisėjas, kiek apie ją palankiai kalbėjo. Ar kartu KT pirmininkavęs D. Žalimas atsiliepė ir apie kitas kandidatūras – V. Pranckietis teigia nebepamenantis. Tačiau politikui įstrigo solidžios apimties I. Danėlienės rašyta knyga, kurią jis gavo vykusių susitikimų metu.
„Jis neprašė, bet jis atėjo... Ir aš nebepamenu, ar jis, ar ji atnešė tokią knygą apie teisėkūrą“, – ketverių metų senumo istoriją prisimindamas kalbėjo politikas.
V. Pranckietis teigė, kad susitikimo su I. Danėliene metu jis net klausęs, ar prieš pateikiant jos kandidatūrą Seimui jam reikėtų dar kažką žinoti.
„Uždaviau vieną klausimą: jei dar kažką turėčiau žinoti, tai norėčiau šiandien žinoti. Bet tada aš nesužinojau. Sužinojau kitą dieną. Ir aš visiškai nesijaučiau pažemintas, kai Seimas nepritarė tai kandidatūrai, nes tikrai nuslėpė faktus, kurie dabar yra realūs“, – apibendrino politikas.
D. Žalimas tikina, kad būsimos žmonos neprotegavo
Savo ruožtu prezidento posto siekiantis D. Žalimas tikina niekaip neprisidėjęs prie to, kad I. Danėlienės kandidatūra atsidurtų ant V. Pranckiečio stalo.
„Neprisidėjau niekaip. Kiek aš prisimenu, ten buvo daug pavadžių. Aš manau, kad mano žmonos profesionalumas nekelia jokių abejonių ir tuo metu tarp mūsų nebuvo tokių santykių, dėl kurių galėjo kilti koks nors interesų konfliktas“, – teigė D. Žalimas
Su I. Danėliene 2021 m. liepą susituokęs D. Žalimas tikino, kad minėtą kandidatūrą su V. Pranckiečiu aptaręs dar tuo metu, kad ši buvo tiesiog pažįstama kolegė.
„Tai čia yra skirtumas šioks toks. Bet šiaip apskritai, tai Seimo pirmininkas, kiek aš prisimenu, svarstė bent kelias kandidatūras“, – sakė D. Žalimas.
Anot jo, tuo metu buvo aptartos 4–5 kandidatūros.
„Aš apie visas kandidatūras atsiliepiau teigiamai, tame tarpe ir apie visas likusias, kurios ten buvo. Bet manau, kad pagrindinis pasirinkimo kriterijus čia yra profesionalumas, nes tai yra žmogus, kuris ir rašo konstitucinės teisės temomis, ir knygas publikuoja, ir straipsnius. Ir, aš manau, kad čia yra pagrindinis dalykas, matyt, nulėmęs sprendimus. Aš jau nekalbu apie daugiametę patirtį taip pat šioje veiklos sferoje“, – apibendrino D. Žalimas.
Kaip praėjusią savaitę skelbė „Delfi“, kovo mėnesį prezidento rinkimuose D. Žalimą kelianti Laisvės partija dėl paslaugų, apimančių rinkiminės kampanijos planavimą, sudarė sutartį su kandidato žmona I. Danėliene. Nelaukiant darbų pabaigos, I. Danėlienei buvo sumokėta daugiau kaip 10,6 tūkst. eurų.
Visgi, po portalo publikacijos D. Žalimas nurodė, kad sutuoktinė paslaugas teiks neatlygintinai, o sumokėtas atlygis Laisvės partijai yra grąžintas.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną. Dėl šalies vadovo posto varžysis 8 kandidatai.
