Politologas Bernaras Ivanovas „Žinių radijo“ laidoje įvertino, kodėl šalies vadovas suskubo išstoti su naujiena apie sulaikymą, kodėl kilo konfliktas su A.Bilotaite ir ar tikrai G.Nausėda savo pareiškimu galėtų pakenkti ikiteisminiam tyrimui.
Kas įvyko?
Prezidentas G.Nausėda penktadienio rytą, apie 10 valandą, pakeliui į konferenciją, pasikvietė žurnalistus tam, kad paskelbtų apie dviejų Rusijos opozicionieriaus L.Volkovo užpuolimu įtariamų asmenų sulaikymą Lenkijoje.
Pranešęs patį faktą, daugiau į jokius žurnalistų klausimus šalies vadovas neatsakė ir nuskubėjo į renginį.
Tačiau tai, kad tokią informaciją paviešino G.Nausėda, netrukus sukritikavo vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė, pabrėžusi, kad ikiteisminį tyrimą dėl L.Volkovo užpuolimo vykdo Lietuvos kriminalinės policijos biuras, kad šie veiksmai yra nevieši ir juos „komentuoti turi tarnybos, o ne politikai, ir nesvarbu, kokio jie yra lygmens“.
„Tenka apgailestauti, kad politikai, vieši asmenys eina kalbėti viešai, negalvodami apie atsakomybę, kad tai gali pakenkti vykdomam ikiteisminiam tyrimui ir, žinoma, daryti žalą ir netgi sukelti pavojų tiems asmenims, dėl ko dabar viskas vyksta“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
Po kelių valandų buvo skubiai surengta ir prokurorų spaudos konferencija, skirta G.Nausėdos paskelbtai informacijai patvirtinti – tačiau iš esmės nieko daug daugiau neatskleidžiant.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius pranešė, kad užpuolikai buvo sulaikyti balandžio 3 dieną, kad jie – Lenkijos piliečiai, o jų perdavimo Lietuvai tikimasi gegužę.
Pats J.Laucius prezidento G.Nausėdos pasisakymo nesureikšmino – pasak jo, šalies vadovas turi teisę pasisakyti šiuo visuomenei aktualiu klausimu.
Visgi paklaustas, ar prezidento pasisakymas paskatino Generalinę prokuratūrą apie L.Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešti anksčiau nei planuota, prokuroras tiesiai neatsakė.
„Mes atėjome pasakyti gerą žinią – yra du žmonės, jie įtariami, jie sulaikyti, jie grįš į Lietuvą ir tokia būtų šios konferencijos esmė“, – į klausimą sureagavo J.Laucius.
Galiausiai pats G.Nausėda buvo žurnalistų paklaustas, ar tikrai, kaip teigė A.Bilotaitė, jo paskelbta informacija nepakenks tyrimui.
„Turbūt ne ponios A.Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti ir ko aš neturiu šnekėti. O jai reikėtų skirti energiją daugiau civilinės priedangos kūrimui ir kitiems darbams, kurie yra ministerijos dispozicijoje“, – rėžė G.Nausėda.
„Tikrai tyrimams ir procesams tai nepakenks, nes mes labai kruopščiai vertinome, kada galime tai padaryti ir kada tai jau nebeatsilieps operacijos kokybei“, – pridūrė jis.
Kas vyksta – akivaizdu
Paklaustas, kas šiuo atveju čia vyksta, politologas B.Ivanovas atsakė nesudvejodamas – tiesiog vyksta rinkiminė kampanija
„Nepasidalina laurų – rezultatą pasiekė iš esmės Lenkijos tarnybos, o mūsiškiai tiesiog bando vienas kitą aplenkti, tokiu būdu susirinkdami politinius taškus.
Šia prasme, aišku, stebėti tai yra gana liūdna. Neturėtų taip elgtis mūsų politikai, neturėtų kibti vieni kitiems į atlapus“ – „Žinių radijo“ laidos metu kalbėjo politologas.
Bet kokiu atveju, anot B.Ivanovo, pats sulaikymo faktas Lietuvai yra gera naujiena.
„Viskas įvyko gerokai anksčiau – balandžio 3 dieną. Tai žinia, kurios laukėme visi: tiek stebintys politinius procesus, tiek stebintys Rusijos agresiją prieš Ukrainą, hibridinį karą.
Tai yra absoliučiai garbės reikalas tokius veikėjus išgaudyti ir juos bausti, nes kitaip atrodo, kad Europa yra toks praeinamas kiemas, kad Rusijos GRU čia jaučiasi lausvi, nebaudžiami“, – kalbėjo politologas.
Politologas atkreipė dėmesį į platesnį kontekstą: Rusijos agentai vykdo ne tik įvairius užpuolimus ir demonstratyvius sužalojimus, bet ir žmugžudystes tiesiog Europos viduryje – Berlyne, Ispanijoje, Londone.
„Tai yra Rusijos karo prieš Vakarus dalis, todėl reikia atitinkamai reaguoti ir elgtis, todėl visi tokie atvejai privalo būti išaiškinti, ir turi būti maksimalus viešumas.
Mane stebina tas mūsų begalinis noras, ypač mūsų pareigūnų, viską slėpti, viską vynioti į vatą, nieko nerodyti. Tai yra bloga tradicija, ateinanti dar iš sovietinių laikų. Ir šitaip elgtis nedera.
Čia tas atvejis, kai reikia informaciją maksimaliai viešinti, ir nereikia mums pasakoti, apie ikiteisminius tyrimus, kad gali kažkas kažkam pakenkti“, – nurodė B.Ivanovas.
Paklaustas, ar, jo manymu, jau ir balandžio 3 dieną, kai tik jie buvo sulaikyti, ir buvo galima šią žinią pranešti visuomenei, B.Ivanovas akcentavo pačios Lenkijos vaidmenį.
„Tai turbūt yra lenkų tarnybų veiksmų išdava. Mes juk nežinome tų peripetijų, kada lenkai informavo Lietuvą. O gal tik šiandien informavo. Gal prezidentas paskelbė tą informaciją, ką tik išgirdęs.
Bet kokiu atveju, kai yra momentas, kada visi figurantai yra pagauti ir nekyla grėsmė kitų sulaikymui, tada galima skelbti. Nemanau, kad lenkai būtų paskelbę tada, kai dar nereikia kokios informacijos viešinti.
Taip, parėjo informacija, kad, matyt, yra daugiau figurantų, ir matyt, sulaikymai tęsiami, bet pats paskelbimas, nemanau, kad jis kažką keistų pareigūnų veiksmams“, – svarstė politologas.
Pats G.Nausėda kalbėjo, kad jį apie sulaikymą asmeniškai informavo Lenkijos prezidentas, ir kad apie sulaikymą G.Nausėda esą žinojo jau prieš keletą savaičių, bet laikėsi visų procedūrinių dalykų, kad nepakenktų operacijos sėkmei.
B.Ivanovas linkęs abejoti tokiais šalies vadovo žodžiais.
„Leisčiau sau suabejoti, ar iš tiesų viskas taip ir buvo anksčiau paskelbta. Nemanau – čia tiesiog gali būti politiko žodžiai ir tiek. Informacija, manau, nepraėjo taip greitai. Turbūt dvi savaites nepaskelbti žinios – nemanau, kad tai įmanoma. Kaip sakoma – tai, ką žino dviese, jau žino visi“, – neatmetė politologas.
