Tačiau vangią rinkiminę kampaniją demonstruojantys kandidatai, politologų manymu, smarkiai rizikuoja – net ir nuspėjamas ir apklausų prognozuojamas rinkimų rezultatas gali apvirsti aukštyn kojom, jeigu rinkėjai neateis prie balsadėžių.
Antrame plane
Prezidento rinkimų maratonas pasiekė finišo tiesiąją. Nors mažai kas juos vadina rinkimais, daugiau – perrinkimu. Surinkti visus kandidatus į debatus darosi misija neįmanoma. Seimas, pradėjęs pavasario sesiją, stebuklų nenuveikė. Gynybos mokestis pakibęs, šalį kamuoja tarpinių patikrinimų skandalas, I.Šimonytė lieka jau be trečio ministro.
Lietuva priversta rinktis: pinigai ar migrantai, o nuo gegužės pirmos tautiečiai galės registruotis į komendantūras ir taip veiksmu rodyti meilę tėvynei. „Žinių radijo“ laidoje diskutavę politologai Lauras Bielinis ir Vytautas Dumbliauskas aptarė, kokia politinė atmosfera vyrauja įpusėjus pavasariui.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L.Bielinis pripažįsta, kad kaprizingi politikos mėgėjai iš tiesų norėtų rinkimuose daugiau dinamikos, aistrų, konfliktų, ryškios pozicijų raiškos, tačiau šiuose rinkimuose viso to trūksta.
„Iš tiesų tas nuobodulys yra mūsų reakcija į tai, kad iš esmės viskas yra išspręsta. Viskas daugmaž aišku – tik dar neaišku, ar pirmame, ar antrame ture laimės G.Nausėda. O iš tiesų kas laimės yra aišku, dėl tos priežasties rinkimai atrodo „pavargę“, – laidos metu įvertino L.Bielinis.
Visgi, politologas priminė konstitucinę valstybės sąrangą – prezidento pozicija, lyginant su Seimu, yra antrame plane, todėl intriga dar bus tikrai matoma Seimo rinkimų metu.
„Didysis mūšis bus dėl Seimo ir čia mes matysime tikruosius rinkimus. O prezidento rinkimai yra jėgų išbandymas, lyderių pasirodymas – visų lyderių. Net ir tie, kurie surenka po vieną ar po pusę procento šiandien reitinguose, jie vis tiek nori save parodyti kaip galimais, potencialiais lyderiais“, – pabrėžė L.Bielinis.
Sprendžia kitus uždavinius?
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas V.Dumbliauskas pastebėjo, kad apskritai demokratija yra pasyvių žiūrovų valdymo forma, kai žmonės, sėdėdami ant sofos prieš televizorių, sprendžia, už kurį iš tų, kurie siūlosi būti jų atstovu, jiems balsuoti.
Politologo manymu, intriga rinkimuose yra tada, kai yra tikrai kandidatų konkurencija – priešingai, nei šių metų prezidento rinkimuose.
„Dabar G.Nausėda ir jo komanda puikiai supranta, kad konkurencijos kaip ir nėra. Jie paskaičiavo, kad G.Nausėdai užtenka pasivažinėti po mažus miestelius, savivaldybių centrus, ir tą jis sėkmingai daro.
Ir visi kiti supranta, kad šiuo metu nėra konkurento – G.Nausėda tinka daugumai mūsų rinkėjų, ir ta dauguma akivaizdžiai balsuos už jį“, – laidos metu kalbėjo V.Dumbliauskas.
Anot jo, po penkerių metų, jeigu nebebus tokio aiškaus favorito, prezidento rinkimai jau atrodys visai kitaip.
„Dabar palyginčiau su sporto varžybomis – jeigu sporto varžybose viena komanda ryškiai stipresnė ir ji sutriuškins kitą komandą, tai vargu, ar pirksime bilietus ir eisime, nes vis tiek viskas aišku. Jokio grožio, jokios įtampos. Ir sporte, ir politikoje patraukia konkurencija su nenuspėjama pabaiga“, – palygino jis.
V.Dumbliauskas įsitikinęs, kad vienintelis kandidatas prezidento rinkimuose, kuris iš tiesų dalyvauja su ketinimu juos laimėti, yra G.Nausėda. Visi kiti kandidatai, politologo manymu, sprendžia kitus uždavinius.
„I.Šimonytė yra partijos pirmininkė, todėl ji turi dalyvauti – ji galvoja apie Seimo rinkimus. I.Vėgėlė yra pretendentas į didžiąją politiką, galbūt taps Seimo nariu – yra net tokios kalbos, kad jis ves valstiečių partijos sąrašą. D.Žalimas, aišku, galvoja apie Europos Parlamentą – jam prezidento rinkimai bus reklaminė kampanija. O visi kiti daugiau psichologines problemas sprendžia“, – įvardijo jis.
Dėl realios konkurencijos trūkumo, svarstė politologai, likę kandidatai ir nesiima aktyvios kampanijos.
Pavyzdžiui, premjerė I.Šimonytė kalbėjo nematanti reikalo važinėtis po Lietuvos miestelius, nes visi esą ir taip žino jos pozicijas visais klausimais – todėl „kažkoks kalėdojimas“ su rinkėjais, anot jos, situacijos niekaip nepakeis ir daugiau rinkėjų neatsiras.
Gali laukti staigmena
L.Bielinis įsitikinęs, kad kandidatų pasyvumas yra pavojingas dalykas.
„Didžioji dalis visuomenės jau apsisprendusi, ir jiems viskas aišku. Bet yra vienas niuansėlis – jeigu viskas iš anksto aišku, gali įvykti taip, kad labai daug rinkėjų neateis prie rinkimų urnų. O jeigu jie neateis prie rinkimų urnų, gali įvykti siurprizas.
Tas kandidatas, kuris sugebės pakelti savo rinkėją ir priversti jį ateiti jį balsuoti – ir laimės. Ne tas, kuris dabar turi reitingus, o tas, kuris privers balsuoti.
Todėl tai, kad I.Šimonytė nevažinėja po regionus, reiškia, kad ji nesiruošia aktyvizuoti savo rinkėjo – arba nenori, arba neturėjo galių, nes reikia vykdyti kitas funkcijas. Tai gali tapti dideliu siurprizu jai – ji, nekviesdama savo rinkėjo balsuoti už ją, gali padaryti sau pačiai blogą paslaugą. Tas rinkėjas tiesiog neis, nes viskas jau nuspręsta.
Todėl važinėjimas, agitavimas turi būti, nors ir vis tiek aišku. Bet vis dėlto, kada viskas aišku, rinkėjas gali neateiti. Jį reikia pažadinti“, – pabrėžė L.Bielinis.
