Šiuo metu teisę gauti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą turi asmenys su negalia, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis arba 0–25 procentų dalyvumo lygis. Senatvės pensijos amžių sukakę asmenys su negalia pasinaudoti šia teise gali tik kai jiems nustatytas 15 proc. dalyvumo lygis. Naujoje įstatymo redakcijoje siūloma teisę į nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą numatyti visiems sunkią negalią (0–25 proc. dalyvumo) turintiems žmonėms.
„Tokiu reglamentavimu yra įtvirtintas asmenų su negalia diskriminavimas pagal amžių ir dalyvumo lygį. Manau, kad dabartinis reglamentavimas, numatantis senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims su negalia ženkliai mažiau palankias sąlygas gauti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nusižengia ir Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencijai“, – Eltai sakė M. Ošmianskienė.
Jos nuomone, galiojantis reglamentavimas nusižengia ir Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.
„Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu. Akivaizdu, kad tarp darbingo amžiaus asmenų su negalia ir senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų su negalia nėra tokio didelio skirtumo, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vadinasi, Seimas turi pareigą nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą šių kategorijų asmenims“, – sako M. Ošmianskienė.
Ji siūlo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pataisos įsigaliotų šių metų liepos mėnesį.
