LRT televizijos organizuotuose debatuose šįkart su konkurentais akis į akį susitiko visi varžovai – į renginį atvyko visi aštuoni kandidatai. Pirmuosiuose debatuose, kuriuos prieš savaitę surengė ELTA, nepasirodė trys politikai, tarp kurių – ir prezidentas su premjere.
Jau debatų pradžioje nebuvo išvengta lengvų pasišpilkavimų. Advokatas Ignas Vėgėlė sukritikavo prezidentą Gitaną Nausėdą ir Vyriausybę, kad šie iki šiol esą nesugeba susitarti dėl dalies Lietuvos ambasadorių paskyrimo užsienio valstybėse.
Į tai sureagavęs G.Nausėda paragino I.Vėgėlę „pasitikslinti naujausią informaciją“, nes sutarimas, anot jo, buvo rastas, o tai patvirtina ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio žodžiai.
„Turbūt gerus metus arba gerą pusmetį nebuvo jokio sutarimo dėl ambasadorių, ir jūsų viešai net buvo pranešta apie jūsų nekalbadienius su Vyriausybe, su Vyriausybės vadove. Visi žino apie jūsų krizę. Laimei, dabar jau susivienijote, konservatoriai su prezidentu eina išvien“, – pareiškė I.Vėgėlė.
G.Nausėda sakė niekada neužsiminęs apie jokius nekalbadienius.
„Konservatoriai turėtų būti gerokai nustebę sužinoję, kad mes susivienijome“, – juokėsi prezidentas.
Konservatorių kandidatė į prezidentes, premjerė Ingrida Šimonytė replikavo, kad yra apskritai nustebusi, jog ji ir prezidentas susipyko.
Didžiausias užsienio politikos iššūkis
Pirmiausia visų kandidatų buvo paklausta, kokį didžiausią Lietuvos užsienio politikos iššūkį jie mato ir kaip jį spręstų, tapę prezidentu arba prezidente.
Pirmasis kalbėjęs Laisvės partijos kandidatas, teisininkas Dainius Žalimas įvardijo sąjungininkų paramą ir tai, kaip reikėtų Ukrainai atlaisvinti 260 mlrd. eurų, kurie dabar yra Europos Sąjungoje (ES) užšaldyti.
„Yra teisinių formulių, įmanoma rasti variantų, manau, aš būčiau pajėgus tai pasiūlyti. Tai būtų tikroji lyderystė, sprendžiant būtent Ukrainos pergalės klausimą“, – įvardijo D.Žalimas.
Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis teigė manantis, kad šiandien didžiausias iššūkis užsienio politikoje yra tai, kad prezidentas su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu nesugeba rasti sąlyčio taškų esminiais klausimais.
„Dažnu atveju matome, kad valstybės interesas būna antroje vietoje, į pirmą vietą iškeliant asmenines simpatijas ar antipatijas“, – nurodė A.Mazuronis.
Darbiečio teigimu, pagrindinis iššūkis yra Kinijos ir Taivano klausimas, kuris, anot jo, iki šiol kainuoja nemažas lėšas Lietuvos ekonomikai.
Save išsikėlęs dabartinis šalies vadovas G.Nausėda kalbėjo, kad Lietuvos užsienio politika turi būti tokia, kad garantuotų tautos saugumą ir gerovę – tuo tikslu, anot jo, Lietuva turi turėti kiek galima daugiau draugų ir kiek įmanoma mažiau priešų.
„Priešai yra žinomi. Deja, tos valstybės pernelyg nepasikeis artimiausiu metu, o tie priešai yra netoli mūsų. Tačiau mūsų sąjunga su draugais, tiek ES, tiek NATO formate leidžia mums garantuoti visišką Lietuvos žmonių saugumą“, – teigė G.Nausėda.
Anot jo, Lietuvos balsas jau yra girdimas, o užsienio partneriai pripažįsta, kad „Lietuva vaidina didelį vaidmenį formuojant NATO ir ES sprendimus“. Pagrindinis G.Nausėdos tikslas – parama Ukrainai.
Save išsikėlęs advokatas I.Vėgėlė kalbėjo, kad pagrindinis užsienio politikos klausimas yra saugumas, tačiau kitas, anot jo, labai svarbus elementas yra eksperimentinė užsienio politika.
„Tai yra tokia politika, kuri veikia ne Lietuvos interesais, kai Lietuvos interesas nėra svarbiausias, kai svarbiausi Lietuvos politikai yra Briuselio advokatai Lietuvoje, o ne Lietuvos advokatai Briuselyje“, – nurodė I.Vėgėlė.
Anot jo, užsienio politikoje nevyksta normalus bendradarbiavimas tarp ministro ir prezidento.
„Prezidentas, nors ir sako, kad pasitiki užsienio reikalų ministru, bet mes neturime jokių konkrečių sprendimų dėl ambasadorių ir dėl eilės kitų sprendimų“, – dėstė jis.
Sprendimai užsienio politikoje, anot I.Vėgėlės, turėtų būti racionalūs ir pragmatiški. I.Vėgėlė pagyrė, kad dabartiniai valdantieji remiasi NATO sprendimais, kad pasikvietė Vokietijos brigadą, o klaidomis įvardijo Taivano ambasadą (Taivaniečių atstovybę Lietuvoje, – red.), ketvirtą karo mėnesį iš dalies įvestą prekių tranzito į Rusiją draudimą.
Konservatorių kandidatė, premjerė I.Šimonytė savo atsakymą pradėjo patikslindama I.Vėgėlę, kad Lietuvoje nėra Taivano ambasados.
„Pagrindinis iššūkis užsienio politikoje ir pagrindinis uždavinys yra siekti išvengti tarptautinėmis taisyklėmis paremtos tvarkos nykimo, ir tai apima viską – ir mūsų užsienio, ir saugumo politiką“, – nurodė premjerė.
Anot jos, pagrindinis uždavinys, kuris stabdytų tą aižėjimą, yra Ukrainos pergalė. Antrasis – pačios Lietuvos stiprinimas, ne tik per sąjungininkus, bet ir atsisakant tam tikrų priklausomybių nuo priešiškų režimų, taip pat – saugios geopolitinės erdvės – ES plėtra.
Partijos „Nemuno aušra“ kandidatas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pagrindiniais iššūkiais įvardijo ES aižėjimą, mat tam tikros ES narės vis garsiau kalba apie galimą išstojimą.
Iššūkiu R.Žemaitaitis įvardijo ir NATO plėtrą – ar Lietuva planuotų palaikyti visas šalis, kurios paprašytų įstoti. Taip pat – siūlymą ES vadovų taryboje atsisakyti veto teisės.
Dar vienu iššūkiu R.Žemaitaitis mato strateginės partnerės JAV vis dažniau pasitaikančius ne saugumo, bet ekonominius prioritetus.
Tuo metu save išsikėlęs medikas Eduardas Vaitkus įsitikinęs, kad pagrindinė užsienio politikos problema yra ta, kad „Lietuva tiesioginiu tekstu yra vedama į karą“.
„Mūsų įvairūs valdžios pareigūnai, buvę ir esami, viešai skelbia, kad reikia tiesiogiai įsijungti į karinį konfliktą su Rusija ir mūšio lauke ją nugalėti. Man akivaizdu, kad tokie skelbimai yra Lietuvos sunaikinimas“, – nurodė E.Vaitkus.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas kalbėjo, kad didžiausias iššūkis yra pasaulyje besikeičiantis jėgų balansas – anot jo, JAV, Vakarų, visų šalių demokratijų gyvenimo būdui yra iškilusi didžiulė grėsmė.
„Turime kylančias galias, kurios bando mesti iššūkį“, – nurodė kandidatas į prezidentus.
Anot jo, tai reikėtų spręsti pažvelgus į šalies vidų, nes dabartinė užsienio politika neveikia, nes yra per daug susiskaldžiusi, egoistiška. G.Jeglinskas žadėjo Lietuvą priartinti arčiau JAV.
G.Nausėdą supykdė E.Vaitkaus pasisakymas
Visų kandidatų buvo paklausta, kokių santykių Lietuva turėtų siekti su Rusija ir Baltarusija. Čia vėl labiausiai išsiskyrė E.Vaitkus.
„Normalių, kaimyninių santykių, nesikišant į tų šalių vidaus reikalus, ir kategoriškai sakant, jog negalima kištis ir į Lietuvos vidaus reikalus. Lygiateisių santykių“, – rėžė E.Vaitkus.
„Jeigu mes Lietuvos teritorijoje turime moteriškę – S.Cichanouskają – kuri atstovauja mūsų valdžios koridoriuose Baltarusijai, tai mes tiesiogiai kišamės į kitos šalies vidaus reikalus. Kai iš tos auditorijos kyla garsai, kad reikia ginklu nuversti valdžią Minske, mes suteikiame pretekstą Minsko valdžiai sakyti, jog jie nesijaučia saugūs dėl padėties Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Kritiškai į tokias konkurento prezidento rinkimuose mintis sureagavo perrinkimo siekiantis šalies vadovas G.Nausėda.
„Tiesą sakant, mane stebina tokios mintys, nors gal jau niekuo nebereikėtų stebėtis“, – pasisakė jis.
Prezidentas pastebėjo, kad būtent Rusija užpuolė Ukrainą, būtent Rusija grasina pasauliui branduoliniu karu. Tuo tarpu Baltarusija, anot jo, yra vasalinė Rusijos valstybė, praradusi bet kokius nepriklausomybės likučius.
„Mes dar kalbame, kad su Baltarusija galėtume puoselėti kokius nors santykius? Ponai, nebūkite naivūs, su Baltarusija nebus jokių santykių net jeigu jūs labai šito norėtumėte. Dėl vienos labai paprastos priežasties – Baltarusija yra visomis prasmėmis prasiskolinusi, ekonomiškai, kariniu požiūriu priklausoma nuo Rusijos.
A.Lukašenka, kaip jis save bevadintų, neturi jokios manevro laisvės. Jeigu jis mėgina sukurti kažkokią iliuziją, kad galima puoselėti santykius ir su Vakarais, jis paprasčiausiai visus mulkina“, – pabrėžė G.Nausėda.
Jis kreipėsi į E.Vaitkų, tvirtindamas, kad jeigu jis atstovaus tokioms idėjoms, apie kurias kalba, geriausiu atveju bus izoliuotas su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu arba Slovakijos vadovais.
„Visa tarptautinė bendruomenė nusigręš nuo Lietuvos, išpažįstančios tokią ideologiją. Ar mes šito siekiame?“ – klausė prezidentas.
I.Vėgėlė aiškino, kad Rusija – grėsmė Lietuvai, bet santykiai su tokio pobūdžio kaimynais, pasak jo, turi būti labai pragmatiški, siekiant išvengti bet kokio karinio konflikto. Kandidatas į prezidentus kritikavo ir Lietuvos veiksmus Baltarusijos atžvilgiu dėl sugriautų santykių.
„Man net keista. Vienas, pasirodo, kandidatuoja į Kaliningrado gubernatorius, kitas – į Baltarusijos prezidentus. Neįtikėtina“, – stebėjosi G.Jeglinskas, akcentuodamas, kad „su šovinistinėmis valstybėmis reikia elgtis taip, kaip su šalimis, kurios turi chuligano mentalitetą ir supranta tik kumščio jėgą“.
A.Mazuronis sakė sunkiai įsivaizduojantis bet kokius santykius su Rusija, tačiau, kalbėdamas apie Baltarusiją, jis pareiškė, kad mes sąmoningai ar nesąmoningai „bandome sumaišyti Dievo dovaną su kiaušiniene“.
Anot jo, reikėtų dviejų strategijų Baltarusijos atžvilgiu – strategijos įsitvirtinusio A.Lukašenkos režimo atžvilgiu, kuris vis tiek kažkada pasitrauks, ir strategijos baltarusių visuomenės atžvilgiu, kuri ten gyvena.
„Klausimas, ar mes tuos žmones nusiteiksime priešiškai prieš save, ar daugiau mažiau pozityviai. Mano šventu įsitikinimu, ten gyvena žmonės, kurie mūsų vertybinius klausimus mato labai panašiai, kaip mes“, – svarstė A.Mazuronis.
D.Žalimas įsitikinęs, kad kol Rusija nenutrauks karo Ukrainoje veiksmų ir nepakeis savo ideologinio mąstymo, jokie normalūs santykiai su ja neįmanomi.
Savo ruožtu I.Šimonytė pataisė E.Vaitkų, kad Lietuvoje mes priėmėme „ne šiaip moteriškę, o žmogų, kuris buvo pasipriešinimo simbolis“.
„Žmones, kurie priešinasi, kuriems gresia persekiojimas, mes ir toliau turime priimti ir visokeriopai remti“, – teigė ji.
Susikirto I.Vėgėlė ir G.Nausėda
I.Vėgėlė nepraleido progos bakstelti G.Nausėdai, pareikšdamas, kad postūmis nuo Kinijos link Taivano buvo visai ne vertybinė, o naudos politika.
Jis akcentavo neva akivaizdžiai matomus bendrovės „Teltonika“ ryšius su prezidentu – įmonės savininkas Arvydas Paukštys prezidentinę G.Nausėdos rinkimų kampaniją parėmė beveik 18 tūkst. eurų. Ši įmonė sulaukė nemažų taivaniečių investicijų.
„Teltonika“ investuoja į naująsias technologijas. Jeigu Vėgėlių šeima neinvestuoja į naująsias technologijas ir yra priversta dirbti aplinkinėse rinkose, tai čia – jūsų šeimos problema“, – atsikirto jis, priversdamas nusišypsoti ir I.Šimonytę.
Savo ruožtu I.Vėgėlė atrėžė nežinantis, iš kur G.Nausėda turi tokių duomenų, nes nei jis, nei jo šeima neprekiauja Rusijoje ir Baltarusijoje. G.Nausėda pataisė konkurentą šių šalių net neįvardijęs, o kalbėjęs apie kitas aplinkines rinkas.
„Tai yra problema veikti, pardavinėti prekes į kitas rinkas? Į Švediją, į Suomiją? Čia problema?“ – pasiteiravo I.Vėgėlė.
„Ne problema. Jūs sakote, kad „Teltonika“ gauna pelną iš Taivano, pasidomėkite, kokiose valstybėse „Teltonika“ dirba ir su kokiomis ES valstybėmis turi santykius. Tai yra pasaulinė kompanija, dirbanti labai plačiai su panašiai mąstančiomis šalimis“, – nurodė G.Nausėda.
Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 dieną.
