Apklausa rodo didėjantį europiečių, tarp jų ir lietuvių, domėjimąsi artėjančiais rinkimais, iki kurių liko mažiau nei pora mėnesių. Palyginus su pernai rudenį vykusios Eurobarometro apklausos rezultatais, susidomėjimas rinkimais yra didesnis ir daugiau gyventojų ketina ateina prie balsadėžių. Teigiamas pokytis yra dar didesnis, palyginti su 2019 m. pavasario apklausa, vykusia likus trims mėnesiams iki tuometinių Europos Parlamento rinkimų.
Tuomet į klausimą, ar juos domina Europos Parlamento rinkimai teigiamai atsakė 36 proc. Lietuvos gyventojų, kai šiais metais taip sakė 56 proc. apklaustųjų. Susidomėjimas rinkimais didesnis ir visoje ES: 60 proc. respondentų atsakė „taip“ į klausimą, ar juos domina šie rinkimai, palyginti su 49 proc. 2019 m. Dar daugiau gyventojų teigia balsuosiantys rinkimuose. Į klausimą, „jei ateinantys Europos Parlamento rinkimai vyktų kitą savaitę, kiek tikėtina, kad juose balsuotumėte?“ teigiamai atsakė 68 proc. Lietuvos gyventojų, kiek daugiau palyginti su prieš penkerius metus vykdyta apklausa (62 proc.).
ES vidurkis tuo tarpu yra 71 proc. 2024 m., 10 proc. didesnis nei 2019 m. Paklausti apie priežastis, kurios sutrukdė balsuoti ankstesniuose rinkimuose ar referendume, Lietuvos respondentai svarbiausiomis priežastimis įvardijo sveikatos problemas (23 proc.) atostogas ar buvimą toli nuo namų (20 proc.).
Apklausos rezultatai atskleidžia, kaip ES piliečiai vertina ateinančių rinkimų svarbą dabartiniame geopolitiniame kontekste: 87 proc. Lietuvos gyventojų ir vidutiniškai 81 proc. apklaustųjų ES mano, kad balsavimas šiuose rinkimuose dar svarbesnis, atsižvelgiant į dabartinę tarptautinę situaciją. „Europiečiai supranta, kaip svarbu atiduoti savo balsą ir kad balsavimas dar svarbesnis dabartiniame geopolitiniame kontekste.
Raginu visus mūsų piliečius ateiti balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, kad sustiprintume Europos demokratiją ir kurtume Europos ateitį“, – teigia Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Metsola.
Lietuvos piliečių prioritetai Europos Parlamento rinkimuose yra ES saugumas ir gynyba (53 proc.), kova su skurdu ir socialine atskirtimi (46 proc.) bei parama ekonomikai ir naujų darbo vietų kūrimui (42 proc.). Apskritai, dabartinės EP kadencijos metu piliečių susirūpinimas ES gynyba ir saugumu išaugo, ypatingai vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą. Devyniose ES šalyse gyventojai pirmenybę teikia šiam klausimui, o daugiausia taip manančių kartu su Lietuva yra Danijoje (56 proc.) bei Suomijoje (55 proc.).
Latvijoje šį klausimą kaip svarbiausią mini 49 proc. gyventojų, panašiai kaip Lenkijoje ir Čekijoje (po 48 proc.), o Estijoje – 43 proc. Baigiantis dabartinei Europos Parlamento kadencijai, 81 proc. europiečių EP vertina teigiamai arba neutraliai, o 18 proc. – neigiamai. Lietuvoje EP teigiamai arba neutraliai vertina 87 proc. apklaustųjų, o neigiamai – 10 proc.
Dauguma ES piliečių, 56 proc., norėtų, kad Europos Parlamentas atliktų didesnį vaidmenį, kai 28 proc. nori mažesnio jo vaidmens, o 10 proc. patenkinti esama padėtimi. Lietuvoje šie skaičiai dar išraiškingesni: 72 proc. apklaustųjų pasisako už didesnę EP rolę, 13 proc. norėtų mažesnio EP vaidmens ir 10 proc. esamos padėties nekeistų.
Visus Eurobarometro apklausos rezultatus rasite EP portale. Europos Parlamento užsakymu 2024 m. pavasario Eurobarometro apklausą visose 27-iose ES šalyse atliko įmonė „Verian“ (buvusi „Kantar“) nuo 2024 m. vasario 7 d. iki kovo 3 d. Iš viso apklausta 26 411 žmonių, įskaitant 1002 apklausos dalyvius Lietuvoje, kur apklausa vyko tiesioginio interviu būdu. ES apklausos rezultatai vertinami atsižvelgiant į kiekvienos šalies gyventojų skaičių.
