„Bus paskelbtas laikotarpis nuo gegužės 1 d. (...) iki rugpjūčio 31 d. registruotis į karo komplektavimo tarnybas, kurių yra 27 per visą Lietuvą, kad sukurtume tą (gyventojų – ELTA) prisijungimo rezervą, kurie norės ginklu ar kitaip prisidėti prie teritorinės savigynos komandų savo gyvenamosiose vietose“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė L. Kasčiūnas.
Pasak ministro, prie karinių komendantūrų prisijungusių gyventojų karinis parengimas turėtų prasidėti spalio 1 d.
„Vienam kariui yra (skiriama – ELTA) 12 tūkst. eurų. Jeigu mes subursime 10–15 tūkst. piliečių užnugario, tai galime padauginti ir matysime, kad tam vis tiek reikės virš 200 mln. eurų“, – taip pat pažymėjo jis.
Ministras akcentavo, kad komendantūros bus reikšmingos kovojant su diversinėmis grupėmis, saugant objektus, vykdant evakuaciją ir t.t.
Šiuo metu Seime yra svarstomos Karo padėties įstatymo pataisos, reglamentuojančios karo komendantūrų veiklą, jas ministerija siūlo kurti dar taikos metu. Pasak ministro, pataisų projektą ketinama registruoti jau kitą savaitę.
Steigs 6 didžiąsias ir 21 mažesniąsias komendantūras
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys informavo, kad šalyje bus steigiamos 6 didelės ir 21 mažesnė kandidatūros.
„Steigsime 6 apygardų komendantūras – dideles komendantūras – kurios bus mūsų didžiuosiuose miestuose, įskaitant sostinę, ir dar 21 steigsime atskiruose rajonuose“, – spaudos konferencijos metu informavo V. Rupšys.
„Tai pirmas etapas, paskui žiūrėsime, ar reikėtų plėsti, reorganizuoti kažkaip. Bet faktas, kad mes turėtume turėti komendantinės tarnybos atstovus praktiškai kiekvienoje savivaldybėje, kad užtikrinti sąveiką su savivalda, su rajonų miestų administracija, su ten veikiančiomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis“, – akcentavo jis.
V. Rupšio teigimu, komendantūrose veiksiančių asmenų treniruotėms reikalingą infrastruktūrą Lietuva jau turi.
Pasak kariuomenės vado, planuojama, kad pilną operacinį pajėgumą komendantūros turėtų pasiekti 2025 metais.
„Sprendimas dar turės būti patikrintas laike, bet pats principas, kad mes turime ruoštis karui arba taikos metu turėtas tas priemones ir tas struktūras, kur būtų lengviausias kelias pereiti į karo meto režimą, į karo meto karines struktūras. Komendantūros būtų to viena iš sudedamųjų dalių“, – paaiškino V. Rupšys.
Tikimasi kelių tūkstančių įsitraukusių piliečių
Anot kariuomenės vado, į komendantūrų struktūrą planuojama įtraukti apie 10,6 tūkst. parengtojo rezervo karius.
„Komendantūrų struktūroje numatome 10,6 tūkst. parengtojo rezervo karius. Parengtojo rezervo kariui bus prievolė ateiti ir tarnauti. Jis vykdys savo konstitucinę prievolę“, – kalbėjo V. Rupšys.
Numatyta, kad šioje struktūroje taip pat bus apie 800 krašto apsaugos savanorių pajėgų. Šaulių sąjungos vadas Lino Idzelio teigimu, komendantūras papildyti galės ir 2,5 tūkst. šaulių.
Krašto apsaugos ministras viliasi, kad prie struktūros savanoriškai prisijungs bent keli tūkstančiai Lietuvos piliečių nuo 18 metų. Pasak L. Kasčiūno, ateinančius kelis mėnesius vyks komendantūrų agitacinė kampanija.
„Tikiuosi, kad bent keli tūkstančiai Lietuvos patriotų įsitrauks su ginklu ar be ginklo“, – kalbėjo jis.
Naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas pradėdamas darbą KAM patikino išspręsiąs komendantūrų sistemos klausimą per pirmąjį mėnesį.
Iki šiol buvo siūloma, kad komendantūros būtų institucija, kuri, įvedus karo padėtį, remtų komendantą, teiktų jam siūlymus, administruotų žmogiškųjų išteklių kaitą ir užtikrintų kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.
Komendantūros aprūpinimą darbui skirtomis patalpomis ir kitomis būtinomis priemonėmis užtikrintų savivaldybių administracijos, o ryšio ir informacinėmis sistemomis, ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis – kariuomenė.
