„Džiaugiuosi čia stovėdamas šalia savo kolegų ir draugų A.Dudos bei V.Zelenskio. Lenkija yra viena iš Trijų jūrų iniciatyvos įkūrėjų, o Ukraina – asocijuota narė, kuri šiuo metu yra iniciatyvos dėmesio centre.
Rusijai pradėjus neišprovokuotą ir neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą, itin išaugo geopolitinė intensyvesnio bendradarbiavimo ir geresnio susisiekimo Šiaurės-Pietų ašies koridoriumi svarba. Rusijos teroras Ukrainoje dar kartą pademonstravo atsparios infrastruktūros, stiprių transporto ir energetikos ryšių, karinio mobilumo, kibernetinio saugumo svarbą.
Trijų jūrų iniciatyva yra puiki platforma kurti stipresnius ryšius šiose srityse“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad turime siųsti aiškią žinią agresoriui, jog esame vieningi ir stiprūs, pasirengę bet kokiems scenarijams.
„Viena iš mūsų svarbiausių užduočių išlieka nenutrūkstama parama Ukrainai iki pergalės, taip pat politinė parama kuo greitesnei ir sklandesnei Ukrainos integracijai į Europos Sąjungą bei suartėjimui su NATO. Nuo mūsų paramos Ukrainai šiandien priklauso Europos ateitis“, – sakė G.Nausėda.
V.Zelenskis: jis nori mus sunaikinti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino prisiminti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautų istoriją ir atkreipti dėmesį į Vladimiro Putino grasinimus.
„Mūsų tautų istorija primena, kad tik bendri veiksmai ir solidarumas gali užtikrinti mūsų šalių laisvę nuo Rusijos agresijos. Šiandien turime koncentruoti visą potencialą į Ukrainos ir kiekvienos tautos, turinčios sieną su Ukraina, laisvės gynybą. Reikia suvokti, kad V.Putinas gali neapsiriboti tik mūsų žeme.
Manau, kad labai svarbu prisiminti Rusijos grasinimus Kazachstanui ir kitoms šalims“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas nurodė susitikimo su šalių lyderiais metu aiškiai išdėstęs, ką V.Putinas toliau planuoja fronte.
„Turime informaciją iš žvalgybos ir žinome, kad labai svarbu, jog kiekvienas partneris išpildytų savo pažadus ir įsipareigojimus, susijusius su ginkluote ir amunicija“, – teigė jis.
V.Zelenskis sakė užsienio partneriams pabrėžęs, kad V.Putinas pats kuria savo eskalacijos tvarkaraštį: „Jis reaguoja į mūsų veiksmus. Jis nori mus sunaikinti, sunaikinti Ukrainą ir pavergti kitas šalis.“
Paklaustas, ką Ukrainai reikštų, jeigu taip reikalinga JAV parama vis dėlto nebūtų patvirtinta, ir ar tai reikštų, kad Ukraina būtų priversta sėsti prie derybų stalo su Rusija, V.Zelenskis pabrėžė, jog bet kokios derybos galimos tik Ukrainos pasiūlytu formatu.
„Vienintelė politinė platforma deryboms dėl taikos yra mūsų pasiūlyta platforma – tai yra birželio mėnesį vyksiantis viršūnių susitikimas dėl taikos. Ir didžioji dalis civilizuoto pasaulio, tie, kuriems nenusispjauti, neabejoju, dalyvaus šiame susitikime.
Ten nubrėšime aiškų planą, kaip pabaigti šį karą iš teisingos taikos perspektyvos, kuri bus paremta Jungtinių Tautų rezoliucijomis, o paskui šis dokumentas bus apdorojamas jau techniniu lygmeniu“, – nurodė V.Zelenskis.
„Visa tai bus aptariama per pirmąjį viršūnių susitikimą, ir Rusija turės įgyvendinti šiuos žingsnius vardan teisingos taikos. Mes matome tik tokį formatą“, – pridūrė jis.
Jeigu vis dėlto nebūtų taip laukiamos JAV karinės pagalbos, Ukrainai, kaip pabrėžė V.Zelenskis, bus labai sunku: „Neteksime žmonių, neteksime karių.“
Šią savaitę paskelbta, kad Šveicarijos vyriausybė birželio mėnesį planuoja surengti dviejų dienų aukšto lygio konferenciją, skirtą taikai Ukrainoje pasiekti.
Konferencija, kuriai vadovaus prezidentė Viola Amherd, bus surengta birželio 15–16 dienomis Burgenstoko kurorte Nidvaldeno kantone prie Liucernos miesto. Joje bus siekiama sukurti visapusiškai ir ilgalaikei taikai Ukrainoje palankų pagrindą, taip pat „konkretų Rusijos dalyvavimo taikos procese planą“.
Rusija taikos konferencijoje nedalyvaus, trečiadienį pareiškė Šveicarijos užsienio reikalų ministras, pabrėždamas siekį įtraukti Maskvą į būsimas derybas.
Šveicarijos žiniasklaida pranešė, kad konferencijoje turėtų dalyvauti JAV prezidentas Joe Bidenas.
„Esame pasirengę atiduoti viską, ką turime“
Ukrainos žurnalistė spaudos konferencijos metu pastebėjo, kad Europa iš viso turi beveik šimtą „Patriot“ oro gynybos sistemų, o Ukraina prašo vos septynių tam, jog galėtų apsaugoti savo žmones bei miestus. Ji klausė, kodėl jų negalima suteikti.
Į tai Lietuvos prezidentas G.Nausėda atsakė paprastai – Lietuva neturi nė vienos šios sistemos, todėl jų ir neperduoda ukrainiečiams.
„Visiškai neseniai pasiekėme susitarimą su Nyderlandais, kad viena „Patriot“ sistema atkeliaus šių metų vasarą pratybų metu ir bus Lietuvoje laikinai“, – tvirtino G.Nausėda.
„Esame pasirengę atiduoti viską, ką turime. Ir tai darome nuolat. Tiesą sakant, vis sunkiau rasti tos pagalbos priemonių, nes mūsų aruodai tuštėja. Tuomet mes prisidedame finansiškai prie kitų iniciatyvų“, – pridūrė jis.
Renginys ketvirtadienį ryte prasidėjo nuo verslo forumo, o vėliau persikėlė į Valdovų rūmus, į kuriuos popietę atvyko dešimt Europos šalių prezidentų ir dar keliolika kitų aukšto rango pareigūnų – premjerų, ministrų, ambasadorių ir pan. Juos pasitiko ir kiekvieną pasveikino G.Nausėda.
Vėliau su Europos šalių lyderiais Lietuvos prezidentas perėjo į kitą patalpą, kurioje pirmininkavo aukščiausio lygio vadovų susitikimo plenarinei sesijai.
Susitikimo metu šalių lyderiai priėmė ir bendrą deklaraciją.
Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių ES valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.
Iniciatyvoje dalyvauja asocijuotosios šalys Ukraina ir Moldova. Beje, Vilniuje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo metu prie iniciatyvos prisijungė nauja strateginė partnerė – Japonija.
Trijų jūrų iniciatyva siekiama skatinti spartesnį Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono vystymąsi ir bendradarbiavimą, didinant dalyvaujančių šalių junglumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje.
Taip pat norima stiprinti Europos Sąjungos (ES) sanglaudą bei transatlantinius ES ir JAV ryšius.
Šiuo metu iniciatyvai pirmininkauja Lietuva.
