Iš viso dešimt prezidentų ir dar keliolika kitų aukšto rango politikų iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, esančių tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų susitiko aptarti, kaip užtikrinti didesnį šalių bendradarbiavimą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse.
Į Valdovų rūmus jau atvyko Latvijos, Estijos, Lenkijos, Austrijos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Graikijos, Ukrainos valstybių lyderiai.
Prieš pasitikdamas užsienio delegacijas prezidentas G.Nausėda pasidžiaugė, kad šiemet 3SI šalių lyderiai susirinko būtent Vilniuje.
„Tai jau devintas Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas, ir daugiausiai dėmesio mes skirsime ypatingai svarbiems iššūkiams – ypač šiame geopolitiniame kontekste“, – kalbėjo šalies vadovas.
G.Nausėda akcentavo poreikį tobulinti 3SI šalių infrastruktūros ir logistines sistemas, siekiant pagerinti karinį šalių mobilumą.
Be to, kartu su kitų šalių lyderiais prezidentas sieks aptarti, kaip reikėtų prisidėti prie Ukrainos ekonomikos atstatymo. Tai, anot G.Nausėdos – galimybė ir pačioms Trijų jūrų iniciatyvos šalims.
„Ne mažiau svarbi tema – pagalba ir parama Ukrainos ekonomikos atstatymui. Manau, turime ją ne tik atkurti, bet padaryti ją geresnę“, – įsitikinęs jis.
Europos Komisijai (EK) renginyje atstovaujantis Lietuvos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius savo ruožtu kalbėjo, kad pagrindinis susitikimo tikslas bus šalių lyderiams aptarti ne tik tai, kaip stiprinti regioną, bet ir visos Europos šalis, mažinti valstybių priklausomybę nuo Rusijos, stiprinti strateginę autonomiją.
„Mūsų stiprybė yra mūsų vienybėje. Europa pakilo iš Antrojo pasaulinio karo pelenų, įgavo naują kvėpavimą po Berlyno sienos griūties. Šiandien mums reikia vienytis iš naujo. Pirmiausiai padedant Ukrainai laimėti karą, suteikiant Ukrainai viską, ko jai tam reikia, atstatant Ukrainą“, – vardijo V.Sinkevičius.
Vienas paskutiniųjų į renginį atvyko ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Prieš tai jis lankėsi Prezidentūroje, kur dalyvavo dvišaliame susitikime su Lietuvos prezidentu.
„Visų pirma, noriu padėkoti už pakvietimą. Taip pat labai noriu padėkoti Lietuvos žmonėms už jūsų didžiulę paramą viso šio tragiško laikotarpio, karinės Rusijos eskalacijos metu. Ačiū, kad esate su mumis nuo pat pirmos dienos. Labai jums ačiū“, – žinutę lietuviams pasiuntė V.Zelenskis.
Jis teigė šiame viršūnių susitikime Europos lyderiams ketinantis pristatyti ir padėtį mūšio lauke, įvardyti, ko ukrainiečiams dabar trūksta labiausiai. O tai, anot V.Zelenskio, yra oro gynybos sistemos.
„To reikia ne tik Ukrainos, bet visos Europos saugumui užtikrinti“, – atkreipė dėmesį Ukrainos vadovas.
Estijos prezidentas Alar Karis kalbėjo, kad šis renginys – ypatingai svarbus.
„Ryšiai tarp Šiaurės ir Pietų šalių yra ne tik prioritetas, bet ir geopolitinė būtinybė. Estijai „Rail Baltica“ yra ypatingai svarbus projektas, kaip ir, aišku, pagalba Ukrainai. Todėl šiuos klausimus šiandien ir aptarsime“, – nurodė Estijos prezidentas.
Trijų jūrų iniciatyva – tai 2015 metais įkurta šalių bendradarbiavimo platforma. Pirmasis narių lyderių susitikimas įvyko 2016 m. Kroatijoje, o pastarąjį kartą – 2023 m. rudenį – viršūnių susitikimas vyko Rumunijoje.
Šiuo metu iniciatyvai pirmininkauja Lietuva.
Tarp prioritetinių Vilniaus tikslų – siekis skatinti didesnį strateginių partnerių įsitraukimą, investicijas, ypač transatlantinį JAV ir Trijų jūrų iniciatyvos regiono ryšį, taip pat plėtoti platesnę bendraminčių šalių koaliciją.
Šalys taip pat skatinamos skirti daugiau dėmesio infrastruktūros atsparumo didinimui ir kritinei apsaugai, karinio mobilumo svarbai, kibernetiniam saugumui.
Be to, Lietuva siekia suburti regiono valstybes ir bendramintes šalis paramai Ukrainos atsigavimui ir atstatymui stiprinti ir plėsti – ypač transporto srityje.
