Tačiau tai – ne vienintelė provokacija, pastaruoju metu fiksuota Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.
Estijoje gyvenantis lietuvis Vaidas Matulaitis naujienų portalui lrytas.lt papasakojo, su kokiomis, Lietuvoje dar nefiksuotomis provokacijomis teko susidurti estams, ir koks incidentas išaugo į didžiausias riaušes Baltijos šalyse.
Incidentų – ne vienas
Sekmadienio naktį, apie antrą valandą nakties, nenustatytas asmuo į Rusijos ambasados Vilniuje pastatą metė butelį su padegamuoju skysčiu – vadinamąjį Molotovo kokteilį. Tai, praktiškai tokiu pačiu metu, pasikartojo ir pirmadienio naktį, apgadinta pastato siena.
Incidentą užfiksavo patys policijos pareigūnai, nes Rusijos ambasadą įprastai kasdien saugo Vilniaus apskrities policijos Reagavimo valdybos Stacionarių objektų apsaugos skyriaus pareigūnai. Visgi, policija ketina spręsti, ar reikėtų papildomai sustiprinti ambasados apsaugą.
Antradienio rytą pranešta, kad pirmadienį pareigūnai nustatė ir sulaikė galimai nusikalstamas veikas padariusi asmenį (gim. 1974 m.). Šis asmuo policijai jau žinomas.
Visgi, tai – anaiptol ne vieninteliai pastaruoju metu Lietuvoje fiksuoti incidentai. Kiek anksčiau skelbta apie kelis paminklų niekinimo, Lietuvos vėliavų deginimo atvejus, Vilniuje buvo užpultas Rusijos opozicionierius Leonidas Volkovas.
Nacionalinis krizių valdymo centras neseniai buvo įspėjęs apie galimas provokacijas Lietuvoje, tačiau incidentų prie Rusijos ambasados pobūdžio kol kas nekomentuoja – tikrina aplinkybes.
Provokacijos – dar įvairesnės
Su panašiomis, o ir dar intensyvesnėmis provokacijomis pastaraisias mėnesiais susidūrė ir Estija.
Vasario pabaigoje Estijos tarnybos sulaikė bent dešimt žmonių, kurie įtariami Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymu vykdę provokacijas, per kurias apgadinti vidaus reikalų ministro ir internetinio dienraščio žurnalisto automobiliai, niekinti paminklai.
Estijoje gyvenantis lietuvis V.Matulaitis naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad kai kurios provokacijos, pavyzdžiui, paminklų apipylimas raudonais dažais, Lietuvoje ir Estijoje vyko praktiškai tokiu pačiu metu. Visgi, pasakyti, ar tai yra Baltijos šalių mastu koordinuoti procesai – sudėtinga.
V.Matulaitis vardijo, kad Estijoje, kaip ir Lietuvoje, taip pat buvo fiksuoti vandalizmo prieš paminklus kariams atvejai, niokotos memorialines lentos. Dar Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje buvo išpuolis ir prieš Rusijos ambasadą Taline.
„Net kelis kartus į ambasadą buvo mesti raudoni dažai, bet paskui policija sustiprino apsaugą, todėl dabar nuolat patruliuoja policijos ekipažas ir stengiamasi apsaugoti ir išvengti provokacijų, kurios neaišku, kam naudingos“, – kalbėjo V.Matulaitis.
Tačiau nemaža dalis Estijoje vykusių įvairių provokacijų Lietuvoje fiksuotos dar nebuvo.
Pavyzdžiui, Talino senamiestyje buvo iškelta sovietinės Estijos vėliava, ant gyventojų automobilių buvo klijuojami pro-rusiški lipdukai.
„Kadangi Estijoje, panašiai, kaip ir Lietuvoje, yra labai griežtai draudžiama su Sovietų Sąjunga ir Rusijos agresija susijusi simbolika, policija visiškai netoleruoja visos tos simbolikos viešo vartojimo, vadinamųjų Georgijaus juostelių, visų pjautuvų ir kūjų, tai vienu metu, dar 2023 metų rudenį, bandyta užsukti tokią akciją, kai ant automobilių klijavo lipdukus su rusišku užrašu „aš rusas“.
Po to, kai policija pradėjo tokius gaudyti, stabdyti, liepti jiems vietoje nulupti tuos lipdukus, jie pabandė lipdukus pakeisti dar į rusišką užrašą „tiesa jėgoje“, bet juos visus irgi nugesino, kadangi tai yra ne valstybine kalba“, – pasakojo V.Matulaitis.
Pakeitė požiūrį
Tiesa, V.Matulaitis pastebėjo, kad Estijos policija labai pakeitė savo požiūrį į prevenciją ir tai, kaip tvarkytis panašiais atvejais.
„Anksčiau jie net buvo vadinami „dialogų policija“, kurie eidavo, kalbėdavo, aiškindavo, ilgai diskutuodavo su kokiomis nors grupelėmis, kurios gegužės 9-ąją rinkdavosi ir muzikos garsiai klausydavosi. Tai dabar „dialogų policijos“ nebėra – dabar, kaip jie patys sako, yra „veiksmų policija“. Jokių perspėjimų, iš karto rašomi protokolai. Gali baigtis ir areštu arba didelėmis baudomis – nelabai diskutuojama jau yra“, – pastebėjo jis.
Visgi, V.Matulaitis pabrėžė, kad Estijoje ir „rinka“ galimoms provokacijoms yra gerokai didesnė nei Lietuvoje, mat Taline – gerokai didesnė nuolatinių rusakalbių šalies gyventojų dalis.
„Vilniuje yra tokia gausa Ukrainos simbolikos ir vėliavų, kuri būtų vargiai įmanoma Taline. Jų yra, bet žymiai mažiau, ir tik taip vadinamuose estiškuose rajonuose, nes Talinas pasiskirstęs į dalis, kur dominuoja estai, ir kur dominuoja rusakalbiai.
Taline yra tokių miegamųjų rajonų, kur būtų labai didelis adrenalino iššūkis nueiti su Ukrainos vėliava. Visai neseniai viename iš tų rajonų kilo incidentas, kai žmogus savo balkone, antrame aukšte, buvo išsikėlęs Ukrainos vėliavą, kas Vilniuje yra įprasta, bet ten dar tą pačią dieną vėliavą bandė padegti, apmėtyti kažkuo. Kilo skandalas, dužo stiklai, automobiliai buvo laužomi“, – pasakojo V.Matulaitis.
O šis rajonas, anot Estijos lietuvio – vienas didžiausių miegamųjų rajonų, kuriame gyvena apie 40 proc. visos Talino populiacijos.
Tai, kad rusakalbių, vartojančių ne estišką mediją, skaičius Estijoje yra didžiulis, parodė ir neseniai Estijoje atliktas tyrimas.
„Buvo atliktas didžiulis tyrimas, tirta daug parametrų, o vienas iš jų buvo ne etninių estų, bet Estijos gyventojų lojalumas Estijos valstybei. Tai skaičiai yra bauginantys: apie 40 proc. gyventojų yra priešiškai nusiteikę Estijos valstybei, su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis“, – įvardijo jis.
Įspėja tikėtis daugiau provokacijų
Tuo metu patys estai, anot V.Matulaičio, puikiai supranta, kas atsakingas už provokacijas ir kokiu tikslu jos daromos.
„Jeigu paminklas, skirtas estų kariams, kritusiems Antrojo pasaulinio karo metais, apipilamas dažais ar subjaurojamas, tai aiškiau negu aišku, kad tai yra provokacija.
O ir tai, kas iš tiesų apmėtė Rusijos ambasadą, yra didelis klausimas – ar tai buvo anti-rusiškai, anti-kremliškai nusiteikusių žmonių darbas, ar pačių Rusijos spec. tarnybų ir agentų veiksmas, kad parodytų, jog štai, mūsų ambasados neapsaugo, neva reikia kažką ginti. To aiškinti nereikia, estai puikiai supranta“, – patikino jis.
O ir pati Estijos valdžia įspėjo estus tikėtis ir daugiau įvairiausių provokacijų iš Rusijos pusės.
„Estijoje jau senokai šnekama apie tai, ir premjerė Kaja Kallas yra pasakiusi, kad mūsų laukia nelengvi laikai, kad reikia telktis ir būti budriems, ir kad bus tiek ekonominių provokacijų, tiek hibridinių, kaip dujotiekio sprogimai, kaip interneto kabelio tarp Estijos ir Suomijos pažeidimas, kaip GPS signalo iš Baltijos jūros blokavimai ir daugiau visko. Apie tai yra kalbama, yra žinutė, kad tai ne pabaiga, kad visko galima tikėtis.
Tuo labiau, kad estai turi skaudžią 2007 metų pamoką, kai įvyko didžiausios modernių laikų riaušės Baltijos šalyse. Iš labai arti mačiau, kas tą naktį vyko mieste, kai degė mašinos, buvo nusiaubtos parduotuvės, viskas išdaužyta, vienas žmogus žuvo.
O viskas buvo sukelta būtent tada, kai paminklas vadinamajam tarybiniam kariui „Bronzinis kareivis“ (todėl riaušės ir vadinamos Bronzine naktimi) buvo perkeltas iš miesto centro į karių kapines. Paminklo nenugriovė, nepašalino, o tiesiog perkėlė iš centro, ir tai sukėlė daugiatūkstantines riaušes“, – priminė Estijos lietuvis.
