Mokslininko gyvybė užgeso pirmadienį.
Apie P. Kavaliausko netektį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Lietuvos geografų draugija.
„Lietuvos geografų draugija liūdi savo nario, valstybininko, ilgamečio VU Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros vedėjo, profesoriaus geografo-kraštotvarkininko habilituoto mokslų daktaro Pauliaus Kavaliausko, kurio gyvybė užgeso 2024 m. balandžio 8 d.“, – skelbta socialiniame tinkle.
„Profesorius yra vienas žymiausių Lietuvos geografų, aplinkosaugininkų, kraštotvarkos metodologinių pagrindų, šalies saugomų teritorijų sistemos, valstybinių parkų bei gamtinio karkaso geoekologinės koncepcijos, kraštovaizdžio politikos kūrėjas, mūsų šaliai itin reikšmingų moksline, pažintine ir praktine prasme kraštovaizdžio tyrimų ir planavimo darbų autorius, mokslinis vadovas, konsultantas, prisidėjęs prie daugelio teisės aktų, strateginių dokumentų rengimo. Jis vadovavo Perspektyvinei saugomų teritorijų schemai, tapusiai sudėtine Kompleksinės gamtos apsaugos schemos dalimi, regioninių parkų steigimo programai, buvo pirmojo Lietuvos teritorijos bendrojo plano (2002) rengimo, daugelio valstybinių parkų planavimo darbų mokslinis vadovas. Jis sukūrė metodologinius pagrindus Lietuvos nacionalinių parkų sistemai, dalyvavo rengiant pirmojo šalies nacionalinio nacionalinio parko, kuriam šiais metais sukako 50 metų, pirmąją planavimo schemą.
P. Kavaliauskas yra 19 monografinių leidinių ar jų skyrių, daugiau nei 350 mokslinių, daugiau kaip 120 mokslo populiarinamųjų straipsnių autorius arba bendraautorius, parengė 33 žemėlapius Lietuvos nacionaliniam atlasui, ženkliai prisidėjo prie Aiškinamojo geografijos terminų žodyno turinio (2021). Ateities kraštotvarkininkams svarbi 2011 m. išleista jo knyga „Kraštovaizdžio samprata ir planavimas“. Paulius Kavaliauskas dalyvavo visuose svarbiausiuose kraštotvarkos disputuose, tarpinstitucinėse polemikose, įvairių sričių konferencijose, jis aktyviai dalijosi savo žiniomis, išugdė ištisą geografų kraštotvarkininkų kartą. Iš paskutinių profesoriaus darbų reikšmingiausi: Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija (2005–2006), Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas (2014–2015), Valstybinių parkų kraštovaizdžio struktūros schemos (2018–2019).
1995 m. už aplinkosaugos ir teritorinio planavimo darbus jis apdovanotas Valdo Adamkaus premija; už darbų ciklą „Krašto tvarkymo optimizavimas teritorijų fizinio planavimo sistemoje“ (1986–2003) – Lietuvos mokslo premija (2004), 2006 m. jam suteiktas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinas.
Už viso gyvenimo darbus kraštotvarkos teorijoje ir praktikoje 2013 m. Lietuvos geografų draugija apdovanojo prof. P. Kavaliauską prof. K. Pakšto medaliu.
Pasiilgsime ne tik Profesoriaus sisteminio mąstymo, taiklaus žodžio, žvitraus žvilgsnio, bet ir jo eilių, dainų (P. Drabužis, Mano meilės užteks 2004)“, – skelbia Lietuvos geografų draugija.
V. Čmilytė-Nielsen: netekome vieno iš labiausiai nusipelniusių ir atsidavusių geografų
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienio rytą pareiškė užuojautą P. Kavaliausko artimiesiems ir Lietuvos geografų bendruomenei.
„Lietuva neteko vieno iš labiausiai nusipelniusių ir atsidavusių geografų, kuriam ypač rūpėjo kraštovaizdžio geografija, aplinkosauga, racionalus gamtos išteklių naudojimas. Rūpėjo nuo pažintinio momento, mokslo populiarinimo straipsnių iki teritorijų tvarkymo ir pagalbos rengiant teisės aktus, programas, metodologiją ir strateginius dokumentus“, – rašoma Seimo pirmininkės užuojautoje.
