Kai ministras viešai pranešė šią žinią, Vyriausybės vadovė dalyvavo Seimo rytiniame posėdyje. Kol kas ji teigė ministro prašymo atsistatydinti nesulaukusi.
„Žiūrėkite, nėra baudžiavos Vyriausybėje. Mes apie tai jau kalbėjomės su ministru prieš turbūt mėnesį, kai prasidėjo nesklandumai su tarpiniais atsiskaitymais. Mano primygtinis prašymas ministrui buvo vis dėlto išspręsti tas praktines problemas, kurių kyla geram procesui“, – paklausta, kaip ketina reaguoti į viešą ministro prašymą leisti jam pasitraukti, atsakė I.Šimonytė.
Anot ministrės pirmininkės, pats tarpinių patikrinimų procesas „nėra kvestionuojamas“, jį palaiko ir patys moksleiviai, tačiau koją pakišo techniniai nesklandumai, kurie „įdrėbė šaukštą deguto į iš esmės teisingą reformą“.
Premjerė aiškino po pirmojo prašymo trauktis G.Jakštą raginusi spręsti kilusius nesklandumus, pasiūliusi jam ir Vyriausybės kanceliarijos ekspertų pagalbą.
„Jeigu ministrui atrodo, kad jis jau padarė viską, ką galėjo, tai, matyt, tą situaciją taip reikės ir vertinti, – pabrėžė I.Šimonytė.
Paprašyta patikslinti, ar ketina tenkinti G.Jakšto atsistatydinimo raštą, ministrė pirmininkė tikino nenorinti užbėgti įvykiams už akių.
„Aš neturiu dar to prašymo ir nenorėčiau, kad būtų kaip su ministru Anušausku“, – nurodė I.Šimonytė.
Vyriausybės vadovė sakė negalinti pakomentuoti ministro spaudos konferencijoje išsakytų pastabų, esą premjerės komanda jam labiau trukdė, nei padėjo.
„Paprašiau savo komandos padėti ministrui ir ministras pats tos pagalbos pageidavo. Kiek žinau, buvo aptarimai, kokiu eiliškumu kokius klausimus spręsti. Ministras man neindikavo savo kažkokių ar nusivylimų, ar nepasitenkinimų, ar kažkokių skirtingų vertinimų. Tikrai nenorėčiau komentuoti komentarų, kurie nežinau, iš ko kyla“, – kalbėjo ji.
Ar ministrė pirmininkė buvo įspėta apie dar vieną G.Jakšto ketinimą įteikti atsistatydinimo prašymą?
„Žiūrėkite, kaip čia pasakyti, jau pirmas kartas yra gana. Vienas kartas yra gana. Jau pirmą kartą, kada ministras mato pagrindą teikti atsistatydinimo prašymą, jau tuomet mes tą situaciją aptarėme. Politiko darbas yra toks.
Galbūt, kai to darbo nesi dirbęs iki šiol, jis atrodo truputėlį patogesnis ar paprastesnis, nei jis yra iš tikrųjų. O taip jau atsitinka, kad aplinkybės susiklosto įvairiai, kyla galbūt iššūkių, galbūt kažkokių kitų žmonių padaryti klaidingi sprendimai arba visi dalykai neįvertinti, o tau tenka atsakomybė nuspręsti konkrečią situaciją, ir to ministro darbe yra.
Turbūt nebūtinai visiems su tuo yra labai lengva susidoroti. (...) Kiekvienas turi pats įsivertinti, ar jis mato galimybę toliau tas probemas spręsti. Jeigu ne, tada tas problemas turės išspręsti kažkas kitas“, – akcentavo I.Šimonytė.
Apie siekį trauktis G.Jakštas antradienį pranešė surengtoje spaudos konferencijoje, kuri buvo skirta pranešti naujienas dėl tarpinių vienuoliktokų patkrinimų.
„Su premjerės komanda matome, kad neturime pakankamos laisvės spręsti ir įgyvendinti sprendimus, kuriais patys tikime. Jau ne kartą teko ir pačiam prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurių pats nepriėmiau. Daugiau to daryti nenoriu. Tad šiandien ir viešai prašau premjerės priimti mano atsistatydinimą iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų“, – sakė G.Jakštas.
Ministras taip pat informavo priėmęs už tarpinių patikrinimų įgyvendinimą atsakingo viceministro Ramūno Skaudžiaus atsistatydinimo raštą.
Tai – jau ne pirmas kartas, kai pareigas nuo praėjusių metų liepos pradėjęs eiti G.Jakštas įteikia premjerei atsistatydinimo prašymą.
Vieną kartą pasitraukti dėl tos pačios priežasties jis bandė prieš kelias savaites, tačiau I.Šimonytė tuomet nusprendė ministro prašymo kol kas netenkinti.
