„LAT nutarė panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį bei Kauno apygardos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą A. Krupavičiui nutraukė. Civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą“, – naujienų portalui lrytas.lt pranešė Aukščiausiojo teismo atstovė ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Rimantė Kraulišė.
A. Krupavičių kaltu buvo pripažinę kaltu dviejų žemesnių instancijų teismai: Kauno apylinkės teismas jam buvo skyręs 5 tūkst. eurų baudą, kurią Kauno apygardos teismas sumažino iki 3,7 tūkst. eurų.
Profesorius skundė nepalankius verdiktus, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kauno teisėjų jis neįtikino, jis buvo pripažintas kaltu, tačiau situacija aukštyn kojom apsivertė, bylai atsidūrus sostinėje.
Prokuratūros tvirtinimu, A. Krupavičius savo ir Kauno technologijos universiteto mokslininkės Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido mokslo kūrinį, panaudojant kito autoriaus, Giedriaus Žvaliausko, kūrinio dalis, t. y., pasak pareigūnų buvo pasisavinta autorystė.
Procesas truko ne vienerius metus. Tašką jame padėjęs Aukščiausiasis teismas priėmė politologui palankų sprendimą.
A. Krupavičiaus skundą išnagrinėjusi Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad autorių teisės ir jų teisiniai gynybos mechanizmai visų pirma yra civilinės teisės reguliavimo dalykas.
„Autorystės pasisavinimas, nurodytas Baudžiamojo kodekso 191 straipsnio 1 dalyje, už kurį nustatyta baudžiamoji atsakomybė, nenustačius jokių papildomų tokio civilinio delikto pavojingumo požymių, lemia tai, kad teismai, spręsdami dėl veikos baudžiamumo, turi vertinti ne tik formalią veikos atitiktį BK 191 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiams, bet ir veikos pavojingumą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines šios bylos aplinkybes (autorystės pasisavinimas konstatuotas teismo sprendimais, yra pasisavinta bendraautorio mokslinio straipsnio dalis, t. y. G. Žvaliausko parengtas tekstas (kūrinys) buvo panaudotas viešai publikuotos knygos „Organizational Structures of Political Parties in Central and Eastern European Countries“ skyriuje „Organization of Political Parties: The Case of Lithuania“, byloje nėra reikalaujama atlyginti turtinės žalos, nenustatyta, kad akademinis nesąžiningumas būtų susijęs su nepagrįstu praturtėjimu kito asmens teisėtų interesų sąskaita ar kitais savanaudiškais tikslais), nutarė, kad nagrinėjamu atveju A. Krupavičiui taikant baudžiamąją atsakomybę už autorystės pasisavinimą būtų pažeistas baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), principas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino žemesnės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą A. Krupavičiui nutraukė, o G. Žvaliausko civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą“, – teigiama antradienį Aukščiausiojo teismo atstovės R. Kraulišės išplatintame pranešime.
