„Esame tam tikro istorinio etapo pradžioje, kai Vokietijos brigados nuolatinis dislokavimas Lietuvoje tampa realybe. Esu įsitikinęs, kad tai jau yra negrįžtamas procesas“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Ministras patikino, kad Vokietijos karių dislokavimo procesas vyksta pagal planą – 2027 metais Vokietijos brigada Lietuvoje turėtų veikti pilnu operaciniu pajėgumu.
L.Kasčiūnas nurodė, kad pirmadienį į Lietuvą atvyko tik pirminė valdymo grupė, rudenį tikimasi dar vienos, didesnės karių grupės, o 2025–2026 metais numatytas pagrindinis Vokietijos karių kėlimosi etapas.
„Mes sukursime tokią gynybos ir atgrasymo architektūrą, kad joks priešas iš rytų net nepagalvos apie tai, kad būtų galima testuoti NATO 5-ąjį straipsnį“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Planuojama, kad į Lietuvą iš viso persikels 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. L.Kasčiūnas nurodė, kad šiuo metu skaičiuojama, jog trečdalis iš jų galėtų atvykti su savo šeimomis.
Kiek anksčiau ministras buvo nurodęs, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvai atsieis apie 800 mln. eurų.
Paklaustas, kuri valstybė, Lietuva ar Vokietija, sumokės, pavyzdžiui, už vokiečių karių nuomą Vilniuje, L.Kasčiūnas nurodė, kad konkrečios sumos tarp valstybių dar derinamos.
„800 mln. eurų suma yra kryptis, kurią matome kaip galimą sumą, kurios reikės visam šiam dideliam projektui. Esame procese, taip pat esame ir kaštų pasidalijimo procese“, – nedaugžodžiavo ministras.
„Pirminė valdymo grupė, kuri atvyko, tai yra žmonės, kurie patys ieškos nuomos Vilniuje“, – pridūrė L.Kasčiūnas, nurodęs, kad leistis į detales dar nenori, nes derybos dar vyksta.
Į Lietuvą – savanoriškai
Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas gen. ltn. Alfons Mais savo ruožtu nurodė, kad į Lietuvą atvykstantys vokiečių kariai šį sprendimą priėmė savanoriškai – anot jo, praktiškai visa brigada bus užpildyta vien savanoriškai į Lietuvą atvykstančiais kariais.
Tiesa, jis nurodė negalintis konkrečiai įvardyti, kiek karių į Lietuvą atvyks su savo šeimomis.
„Labai sudėtingas klausimas, nes mes galime įsakyti kareiviams atvykti į Lietuvą, tačiau negalime įsakyti jų šeimos nariams. Tai laisvas apsisprendimas. Kiekvienas karys priima sprendimą pats – ar atvyksta į Lietuvą su savo šeima, ar ne“, – nurodė A.Mais.
Tuo metu Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelijus Zimmermannas pridūrė, kad Vokietijos pusė yra suinteresuota, jog vokiečių kariai į Lietuvą atvyktų su šeimomis.
„Esame suinteresuoti, kad Vokietijos kariai, jeigu norėtų, atvyktų su savo šeimomis – tiek vyrai, tiek moterys. Norime užmegzti artimesnį ryšį su Lietuvos visuomene, nes taip tik yra sukuriamas pasitikėjimas ir bendradarbiavimas. Ir taip yra užtikrinamas didesnis saugumas“, – patikino jis.
Pirmieji į Lietuvą atvykę kariai įsikurs Vilniuje ir bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. O iki metų pabaigos išaugęs pirminis štabo elementas taps atsakingu ir už pagalbą perkeliant Vokietijos karius tarnauti į Lietuvą.
Vokietija yra įsipareigojusi Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus.
Brigada bus sudaryta iš jau egzistuojančių ir naujai formuojamų vienetų. Į Lietuvą bus perkeltas 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos.
Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.
Numatoma, kad iš viso į Lietuvą iš viso persikels apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, dalis iš jų atvyks su savo šeimomis.
Tarnybos vietos bus dvi – Rūdninkai ir Rukla, kariai su šeimomis gyvens Vilniuje ir Kaune, o papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.
