Ekspertai svarsto, kad priežastis, kodėl didžioji dalis lietuvių aiškiai pasipriešino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iškeltai idėjai, ir yra būtent tai, kodėl ji turėtų virsti realybe.
Išsakė savo nuomonę
Naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų pasisako prieš bet kokį mūsų pajėgų dislokavimą Ukrainoje.
Apie 15 proc. apklaustųjų pritaria, tačiau tik tokiu atveju, jei tą darytų ir sąjungininkai, dar panašiai tiek pasisako už karių siuntimą, tačiau tik tam, jog būtų apmokyti ukrainiečiai.
Tokios diskusijos prasidėjo po to, kai Prancūzijos prezidentas E.Macronas pradėjo svarstyti apie galimą Vakarų šalių karių siuntimą į Ukrainą.
Nors ekspertai tikina, kad E.Macrono pasvarstymai veikiausiai yra tik retoriniai, Vilnius šiuos Paryžiaus pasvarstymus priima rimtai, siųsti karių instruktorių į Ukrainą pritartų arba svarstytų beveik visos parlamentinės partijos.
Trys priežastys kodėl
„Žinių radijo“ laidoje diskutavęs atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas įsitikinęs, kad siųsti Lietuvos instruktorius į Ukrainą būtų teisingas sprendimas.
„Būtų labai teisinga ir reikalinga siųsti instruktorius ir visokius kitus karius, ekspertus, specialistus padėti ukrainiečiams visur, kur tik reikia. Yra sričių, kur reikia mokytis, todėl reikėtų juos mokyti“, – laidos metu kalbėjo G.Bagdonas.
Ekspertas paneigė dalies abejojančių mintis, kad Ukrainos kariai neturėtų ko išmokti iš Lietuvos specialistų – anot jo, nors Ukrainos kariuomenė iš tiesų įgijo milžinišką patirtį, bet karo mokslas reikalauja įvairių gebėjimų.
„Reikia suprasti tris dalykus: pirma, perduotume patirtį, kurią turime, kurią mokame – ar Lietuva, ar bet kuri kita Vakarų Europos šalis. Be to, kai mokai kitus, ir pats geriau suprasi, pasitobulinsi. Taip pat tai būtų ir žinutė agresorei šaliai, Putino režimui“, – kalbėjo jis.
G.Bagdonas teigė girdintis lietuvių baimes, kad NATO karių siuntimas į Ukrainą eskaluotų Rusijos pradėtą karą – visgi, anot jo, būtent dėl Lietuvos taikos toks žingsnis pirmiausiai būtų žengiamas.
„Tai nėra eilinio atsargos karininko žodžiai – paklausykime, ką kalba žmonės, kurie gauna tiesioginę, įslaptintą ir jautresnę informaciją. Pilna viešumoje pareiškimų, kad mes rimtai turime ruoštis karui“, – pabrėžė jis.
Pasak G.Bagdono, Rusijos karas prieš NATO yra labai tikėtinas, o Europa jam yra nepasirengusi – todėl NATO šalys dabar turi daryti viską, kad neleistų Rusijai kaupti savo pajėgas, ką ji dabar ir daro, atkurinėdama Leningrado karinę apygardą.
„Vertinant karo tikėtumą, tarp „tikrai įvyksiančio“ ir „neįmanomo“, aš duočiau „tikėtiną“ arba „labai tikėtiną“ – jeigu tokios tendencijos toliau tęsis, kaip neryžtingumas, neaiškumas JAV sprendimų priėmime dėl paramos suteikimo, jeigu JAV neduos pagalbos. Tai yra labai, labai tikėtina“, – kalbėjo G.Bagdonas.
Nuo šiol raudonas linijas gali braižyti Putinui
Tuo metu buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis laidos metu aiškino, kad šiuo metu JAV ir Europos politikai ir politologai dėlioja du įmanomus scenarijus: kas įvyktų, jeigu vėl perrinktas būtų JAV prezidentas, demokratas Joe Bidenas, ir kas būtų, jeigu JAV prezidento rinkimus laimėtų respublikonas Donaldas Trumpas.
A.Valionis priminė buvusio Prancūzijos prezidento Šarlio de Golio žodžius, kad Europa negali visą laiką viltis besiblaškančiais Amerikos rinkėjais, o turi kažką daryti pati.
Vėliau šį naratyvą savotiškai atkartojo dabartinis Prancūzijos prezidentas E.Macronas, pareiškęs, kad reikia kalbėti apie NATO smegenų mirtį. Tai, anot A.Valiono, buvo galima interpretuoti taip, kad Prancūzijos prezidentas kalba apie mirusią visą Europos gynybos sistemą, nes buvo pradėtos kalbos apie Europos kariuomenę.
Tuo metu, prisiminė A.Valionis, Vakarų lyderiai reagavo labai atsargiai, nes bet koks kėsinimasi ir dubliavimas to, ką turėtų daryti NATO, tuo metu atrodė ir dabar atrodo labai sudėtingas.
Visgi, dabartiniai JAV prezidento rinkimai verčia Europą grįžti prie visų šitų klausimų.
„Toks politinis Prancūzijos mėginimas imtis europinės lyderystės gali turėti kelis aspektus: vienas – jeigu mes gerokai sustiprinsime politinę valią, ir dėl to savo gynybinius pajėgumus, šaudmenų, artilerijos, tankų gamybos priemones, tada galios pusiausvyra NATO transatlantiniam Aljanse pasikeis Europos naudai.
Sustiprinsime Aljansą, neatsisakysime amerikiečių lyderystės ir amerikiečių paramos ginant Europą, bet vis labiau ginsimės patys“, – vardijo buvęs užsienio reikalų ministras.
Tiesa, A.Valionis neatmeta, kad tokie pareiškimai apie galimus NATO karius Ukrainoje gali būti ir tiesiog Prancūzijos viešųjų ryšių akcija.
„Kad tai – deklaratyvus politinis pokeris, visada tokia galimybė yra. Bet iki šiol blefavo, raudonas linijas iki šiol braižė V.Putinas. Dabar V.Putinas prarado iniciatyvą, dabar jis turi rūpintis, kad jam braižo raudonas linijas“, – pabrėžė buvęs užsienio reikalų ministras.
