Atliekant šią apklausą į šalies vadovo postą dar pretendavo dvylika veikėjų, tačiau praėjusią savaitę jų liko tik aštuoni.
Iš rinkimų turėjo pasitraukti daugiau ambicijų nei amunicijos turėję Valdas Tutkus, Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta. Šis trejetas nesugebėjo surinkti po 20 tūkstančių piliečių, remiančių jų kandidatūras, parašų.
Bet didžiausia staigmena tapo Aurelijaus Verygos iškelta balta vėliava. Tiksliau sakant, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedlio Ramūno Karbauskio sprendimas atsisakyti savo partijos kandidato ir prezidento rinkimuose remti advokatą Igną Vėgėlę.
Esą tai turėtų sumažinti konservatorių atstovės premjerės Ingridos Šimonytės galimybes patekti į antrąjį rinkimų turą.
Sunku pasakyti, ar pasiteisins tokia taktika, paremta aritmetika. Antai šį kartą „Vilmorus“, be klausimo „Už ką ketinate balsuoti Lietuvos prezidento rinkimuose?“, pateikė ir papildomą klausimą „Jei šio kandidato nebūtų, už ką dar galėtumėte balsuoti?“.
Atsakymai palankesni G.Nausėdai. Antruoju pasirinkimu dabartinio šalies vadovo kandidatūrą paremtų 11,6 proc. apklaustųjų, o I.Vėgėlės – 8,6 procento. Žodžiu, balsai, kurie galėjo būti skirti A.Verygai, nebūtinai nubyrėtų I.Vėgėlei.
Kol kas įtikinamas rinkimų favoritas yra G.Nausėda.
Kovo antroje pusėje už jį ketino balsuoti daugiau kaip 40 proc. rinkėjų. Turint galvoje, kad maždaug 15 proc. piliečių buvo neapsisprendę, net yra tikimybė, jog G.Nausėda gali laimėti jau pirmajame ture.
Tiesa, ši apklausa buvo atliekama dar neįsisiūbavus triukšmui po Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadų, kuriose dabartiniam prezidentui metami šešėliai dėl galimai neskaidrios ankstesnės rinkimų kampanijos, taip pat dėl sąsajų su baltarusiškų trąšų verslu.
Kiek tai turės įtakos G.Nausėdos reitingams, neilgai trukus bus galima įsitikinti.
Šiaip ar kitaip, politiniai skandalai jau paveikė požiūrį į valdančiųjų konservatorių stovyklą.
Netikėtas krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atstatydinimas šiek tiek sumenkino šio politiko populiarumą, bet gyventojai, atrodo, dar labiau nepatenkinti buvo I.Šimonytės, nusprendusios atsisveikinti su jos vadovaujamos Vyriausybės nariu, veiksmais.
Vasarį premjerę palankiai vertino 26 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 56,1 proc., o kovą šie skaičiai buvo atitinkamai 20 ir 63,5 procento. Tuo metu prezidento rinkimuose už I.Šimonytę ketino balsuoti 8,9 proc. apklausos dalyvių (vasario mėnesį – 11 proc.).
Gyventojų niuksą taip pat gavo konservatorių deleguotas švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Šį politiką palankiai įvertino 15,9 proc., nepalankiai – 39,5 proc. apklaustųjų (vasarį šie skaičiai buvo atitinkamai 19,1 ir 27,9 proc.). Be abejo, tokiems ministerijos vadovo vertinimams įtakos turėjo klaidos ir nesusipratimai, lydėję tarpinius vienuoliktokų žinių patikrinimus.
Pastaruoju metu gana ryškiai smuko ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų reitingas. Jei Seimo rinkimai vyktų šiuo metu, už dešiniuosius daugiamandatėje apygardoje balsuotų 7,4 proc. piliečių, o žiemos pabaigoje tokių buvo 11,3 procento.
Dalis nuo konservatorių nusigręžusių žmonių dabar, atrodo, linkę savo balsus atiduoti Liberalų sąjūdžiui, Valstiečių ir žaliųjų sąjungai ar Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“. Visų šių trijų partijų rėmėjų gretos pastaruoju metu pagausėjo.
Įtikinamais partijų rikiuotės lyderiais toliau lieka socialdemokratai. Už juos Seimo rinkimuose balsuotų net 20 proc. apklaustųjų. Populiarumo spinduliuose toliau maudosi ir kairiųjų vedlė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, pagal piliečių atseikėtas palankias nuomones nusileidžianti tik G.Nausėdai.
Skelbiant šiuos apklausos rezultatus nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.
