Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovai Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili ir Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas diskutavo, kam bandoma suversti kaltę, kaip V. Putinas leido šiam teroro aktui Maskvoje įvykti ir kokias pasekmes ta turės karui Ukrainoje ir Vakarams.
„Girdėjome perspėjimus iš JAV, kad „Islamo valstybė“ gali vykdyti teroro išpuolis, taip pat piliečiai buvo raginami vengti viešųjų vietų. Gal tam buvo leista įvykti būtent po rinkimų, kai V. Putino įvaizdžio susvyravimas nebėra toks reikšmingas“, – įvykius Maskvoje analizavo VDU politologas I. Kalpokas.
Kaip teigė politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili, tik vėliau galbūt paaiškės, ar V. Putinas specialiai leido teroro aktui įvykti. Visgi dažniausiai tai paaiškėdavo po tam tikrų didelių įvykių.
Įvykus išpuoliui prekybos ir muzikos komplekse „Crocus City Hall“, daug kam kilo klausimas, kaip į visa tai buvo įpinta Ukraina. I. Kalpoko manymu, „nepaisant to, kad „Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę, visi suimtieji yra Azijos valstybių piliečiai, tačiau Ukrainą į tai kažkokiu būdu reikėjo įpinti. Taigi dabar tas pabėgimo į Ukrainą scenarijus labai plačiai manipuliuojamas“.
Taip pat politologas priduria: jei buvo leista įvykti šiam teroro aktui, kas nebūtų labai keista, žinant Rusijos specialiųjų tarnybų pomėgį gąsdinti Rusijos žmones sprogdinant Ukrainoje namus ir pan., galbūt ir buvo tikslas per teroro aktą sugalvoti būdą, kaip apkaltini Ukrainą ir tokiu būdu įteisinti visuotinę mobilizaciją.
„Realiai mąstant, galima buvo spėti, kad, neatsižvelgiant į faktus, šį išpuolį Kremlius susies su Ukraina. Be to, kad tarnybos ilgai nesureagavo, pripažįsta visi, kas stebėjo įvykį“, – teigė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili.
Politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili ragina pažvelgti, kas įvyko: buvo uždaryta Maskva, vyko patikrinimai, sustiprintas saugumo režimas. Galbūt Kremliui pasitaikė galimybė taip susidoroti su nepatogiais opozicionieriais.
Gabrielės Burbulytės-Tsiskarišvili manymu, tai stebime kiekvieno įvykio kontekste, pvz., A. Navalno mirties atveju ir kt. Taigi tai yra vienas būdų Kremliui susidoroti su opozicija. Kiekvienas įvykis yra pretekstas daryti įvairius patikrinimus, susidoroti su režimui nepatogiais žmonėmis.
Viešojoje erdvėje pasigirsta spėliojimų, kaip įvykiai Maskvoje gali pakeisti režimą, ar teroro išpuolio pasekmės turės įtakos karui Ukrainoje.
„Neabejotinai V. Putinas žais mobilizacijos vėliava. Vienas dalykas yra kaltinimo nukreipimas, kas ir buvo minėta. Įpinama ne tik Ukraina, bet ir Vakarai. Įvardijamas toks sąmokslas prieš Rusiją, t. y. nukreipiamas dėmesys“, – ko imsis V. Putinas, analizavo I. Kalpokas.
Anot politologo, viskas Rusijoje bus išnaudojama Kremliaus politikai pateisinti. Esminis klausimas – ar karo suintensyvinimas yra realus scenarijus, nes Rusija mato, kas vyksta JAV dėl pagalbos Ukrainoje.
Egzistuoja noras stiprinti savo galimybes karo fronte U. Kalpoko vertinimu, be to, tai tam tikras dirvos ruošimas ir agresyviems veiksmams už Ukrainos ribų.
