Tačiau emocijoms kiek atslūgus politikai skirstosi į skirtingas stovyklas – kol vieni prezidentą gina ir kaltina komisiją politikavimu, kiti kalba ir apie apkaltos idėją.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ konservatorius, vienas iš suburtos komisijos narių Bronislovas Matelis ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė taip pat demonstravo skirtingus įsivaizdavimus, kaip iš tiesų vertinti vadinamąją pranešėjo istoriją.
Turi savo paaiškinimą
Paklaustas, kuris iš 70 prezidentui G.Nausėdai pateiktų klausimų pačiam yra aktualiausias ir kurių atsakymų norėtų labiausiai, B.Matelis svarstė, kad Lietuvai yra svarbus kiekvienas iš jų, o dabar likome be jokio atsako.
„Klausimas, ar mes norime sąžiningų ir teisingų rinkimų? Kairė, dešinė, centras, juodieji, baltieji – ar norime sąžiningų ir teisingų rinkimų?
Norint, kad tokie būtų, reikia, kad prezidentas atsakytų į tuos klausimus ir išsklaidytų visas abejones. Vienas klausimas gali būti apie prezidento ryšius su baltarusiškų trąšų importuotojais, kitas – o kaip jam pavyko įtikinti VSD vadovą patikrinti būsimo savo rinkimų štabo narius? Tų klausimų yra visur ir kiekvienas yra labai svarbus“, – aiškino konservatorius.
Svarstydamas, kodėl G.Nausėda visgi nusprendė neliudyti dėl VSD pranešėjo istorijos suburtai Seimo komisijai, vienas iš jos narių kėlė versiją, kad tai šalies vadovui esą būtų galėję dar labiau pakenkti.
„Mes prieš tai buvome apklausę iš prezidento kanceliarijos keletą darbuotojų, ir iš tų klausimų, ką mes pateikėme tiems darbuotojams, iš tų 70 klausimų, ką mes pateikėme prezidentui, aš manau, jis, jeigu tarėsi su viešųjų ryšių specialistais, galbūt suprato, kad, jeigu jis pradės atsakinėti, galbūt nujautė, kad komisija turi pakankamai įrodymų, kad yra ne taip, kaip jis atsakytų.
Ir tada jis bijojo įklimpti dar giliau, o jeigu dar giliau įklimptų, tada būtų melavimas ir taip toliau, tada tas tyrimas eitų jau labai toli“, – kalbėjo B.Matelis.
Konservatoriaus teigimu, jeigu prezidentas iš tiesų nenorėjo liudyti pats prieš save, jis turėjo ateiti į komisiją arba paėmęs klausimus po kiekvienu iš jų parašyti, kad nenori į tai atsakyti, nes tai yra susiję su juo asmeniškai, remiantis atitinkamu įstatymu.
„Bet iš tų 70 klausimų tikrai yra kur ir su juo nesusiję – tiesiog jis, kaip Prezidentūros vadovas, turi žinoti apie savo kanceliarijos darbuotojų ryšius, su kuo jis bendrauja. Apie kitus šnekėkime. Tai prezidentas privalėjo į kiekvieną klausimą pabandyti atsakyti, o ten, kur negali apie jį, jis gali pasinaudoti ta nuostata ir parašyti, kad aš neliudysiu prieš save.
Bet jis apskritai pasirinko būdą nekalbėti – jis mums nė vieno laiško neparašė, mes kvietėme ir ateiti – jokios reakcijos. Tai ne eilinis policijos pareigūnas, bet koks yra jo statusas, ir jeigu pats valstybės vadovas atsisako liudyti...
Dalia Grybauskaitė ėjo, Rolandas Paksas ėjo liudyti – turime pirmą prezidentą, kuris atsisako atsakyti į klausimus, ir baisiausia, kad tie klausimai išliks ir po tų rinkimų, ir turėsime galimai pažeidžiamą prezidentą“, – aiškino B.Matelis.
Įgėlė dėl praeities
Savo ruožtu A.Širinskienė kalbėjo, kad „visi turi politinę atmintį“, tad greičiausiai buvo atsiminta, kas su tokiomis komisijomis ir liudijimais jau yra nutikę praeityje.
„Aš atsimenu Gabrielių Landsbergį ir Ingridą Šimonytę, kurie neliudijo praėjusios kadencijos komisijoms, kurių teisėtumas tuo metu dar buvo nenuginčytas, kaip ir šios komisijos teisėtumas kol kas nėra nuginčytas kur nors Konstituciniame Teisme. Ir tuo metu negirdėjau, kad konservatoriai būtų kalbėję apie tai, kad G.Landsbergis ar I.Šimonytė sulaužė Konstituciją ir galbūt reikėtų daryti apkaltą ir apie tai labai rimtai pasvarstyti.
Tokių pretekstų ir ponas Nausėda, matyt, iš G.Landsbergio pavyzdžio pasimokė. Aš čia, aišku, šiek tiek šaržuoju ir ironizuoju“, – vertino A.Širinskienė.
Pasak Mišrios Seimo narių grupės seniūnės, galbūt G.Nausėda suprato, kad, ką beatsakytum komisijai, vis tiek kils papildomų klausimų, dėl to šitos procedūros išvengė.
„Lygiai dabar kaip ir yra nuoširdžiai piktinamasi, kad neatsakė, paskui būtų sakoma, kad o, jis bandė atsakyti, bet pilnai neatsakė, o čia kažkur nesutapo jo ir padėjėjos žodžiai. Tai norint politiškai prieš rinkimus siūbuoti, nes aš vis dėlto tą didelį norą naudoti šitą komisiją rinkimų kampanijai I.Šimonytės matau, tai norint siūbuoti visada gali prie daug ko prisikabinti.
Tai tiesiog, matyt, prezidentas nusprendė I.Šimonytės rinkimų kampanijoje nedalyvauti – jis savo kampanijoje dalyvauja“, – vertino parlamentarė.
Tiesa, tam atsaką turėjo ir B.Matelis, apgindamas TS-LKD partijos pirmininką.
„Aš čia galėčiau pasakyti, apie ką mes turime šnekėti – praėjusioje kadencijoje kas buvo G.Landsbergis? Seimo narys. Taip, galbūt jis privalėjo ateiti, bet jūs turėjote imtis kažkokių priemonių. Mes ėmėmės priemonių – prezidentas neatsakė, mes išsiuntėme jam klausimus. Jūs išsiuntėte?“ – A.Širinskienės pasiteiravo jis.
„Aš tas situacijas matau kaip identiškas situacijas pagal nėjimą, bet neidentiškas situacijas pagal dramą ir vertinimą. Kur buvo bandoma dangstyti, ir sakyti, kad politizuotuose veiksmuose mes nedalyvaujame, tai konkurentui rinkimuose yra iškeliamas kitas standartas“, – atsakė Seimo narė.
Pasak B.Matelio, šiuo atveju nesvarbu, kas būtų prezidento vietoje, tačiau iš aukščiausio šalies vadovo tikrai visuomet bus reikalaujama daugiau.
„Tai yra pirmas valstybės asmuo, ir čia drama visada bus didesnė“, – atkirto konservatorius.
„Jūs tą dramą visur matote didesnę, kur yra ne jūsų klausimas. Aš tik priminsiu: per rinkimus ponui S.Skverneliui kiek kartų buvo siūloma atsistatydinti, nes negali dalyvauti prezidento rinkimuose ir kartu būti premjeru – aš negirdžiu iš jūsų tokių raginimų I.Šimonytei. (...) Tie dvigubi standartai, kuriuos jūsų partija taiko, jie atrodo apgailėtinai“, – akcentavo A.Širinskienė.
Seimo narė patikino, kad G.Nausėda iš esmės galėjo atsisakyti neliudyti specialiajai komisijai, nes teisę neliudyti prieš save turi visi.
„Yra bendra taisyklė, kuri yra universali – žmogaus teisė neliudyti prieš save. Toks dalykas yra universalus“, – pabrėžė A.Širinskienė, pastebėjusi ir dar vieną priekaištą dėl VSD pranešėjo istorijos suburtai komisijai.
„Jeigu pasižiūrėtume į jūsų nutarimą, kai kur komisija konstatuoja, kad generalinis prokuroras pažeidė baudžiamojo proceso kodeksą. Tai yra ne Seimo reikalas – tai yra teismo reikalas konstatuoti, ar prokuroras kažką pažeidė, ar ne.
Tai ta jūsų komisija tiek peržengia teisines ribas, kurios yra komisijoms nustatytos, kad čia studentams pavyzdžius galima rodyti“, – aiškino politikė.
