„Turbūt pradėsime apie tas iniciatyvas galvoti neformaliai, o konkretesnis svarstymas bus ne kitame, o dar kitame komisijos posėdyje“, – Eltai teigė komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, pažymėdama, kad tai gali įvykti balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.
Pasak jos, nors konkretūs T. Tumo ir M. Kvedaravičiaus įamžinimo būdai oficialiai dar nesvarstyti, yra kelios galimos atminimo formos.
„Sunku pasakyti, bet turbūt galėtume kalbėti ir apie gatvių pavadinimų suteikimą, ir apie atminimo lentas ar kažkokią formą Ukrainos Didvyrių gatvėje“, – kelis galimus atminimo variantus įvardijo K. Šeraitė-Gogelienė.
„Tai galėtų būti lentos, plytelės – kompleksiškas dalykas, kad tų asmenų neatskirtume ir neišskirtume vieno kaip svarbesnio nei kitas. Vis tiek žūties faktas yra vienas ir tas pats – Rusijos karas prieš Ukrainą“, – pabrėžė komisijos pirmininkė.
ELTA primena, kad sostinės savivaldybės taryba šią savaitę pritarė rezoliucijai, kuria Istorinės atminties komisijai siūloma imtis veiksmų dėl Ukrainoje žuvusių kario savanorio Tado Tumo ir kino režisierius Manto Kvedaravičiaus įamžinimo Vilniaus mieste.
Komisijai, bendradarbiaujant su savivaldybės administracija, pavesta rasti galimus Ukrainoje žuvusių šalies piliečių įamžinimo būdus.
2022 metų pavasarį Ukrainos mieste Mariupolyje buvo nužudytas kino režisierius, kultūros antropologas M. Kvedaravičius.
Šių metų vasario pabaigoje Ukrainoje žuvo ir 1981 metais gimęs lietuvis karys T. Tumas. Anksčiau taip pat buvo pranešta apie kelis mūšiuose sužeistus lietuvius karius.
